Neseniai „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė skirtingų Lietuvos gyventojų kartų tikslus ir baimes. Tyrimas parodė, kad pats geriausias, „auksinis“ amžius žmogaus gyvenime, lietuvių nuomone, yra 33 metai. Vėliau Lietuvos žmonių pečius užgula ir pasitenkinimą gyvenimu apriboja finansiniai rūpesčiai. Apklausos duomenimis, „auksinio“ amžiaus sulaukę lietuviai gauna didžiausias, lyginant su kitomis kartomis, vidutines mėnesio pajamas, vyresnių kartų pajamos mažėja, o finansinis spaudimas tik auga.
Jei jaunesnių kartų atstovai artimiausiu metu tikisi sukurti šeimą, pasiekti karjeros aukštumų, tai vyresnėms kartoms aktualiausi finansiniai klausimai: rūpestis vaikų ateitimi, pasirengimas pensijai. Net penktadalis 50-60 m. amžiaus lietuvių artimiausiems dvejiems metams sau tikslų nekelia, ne veltui jie kartais vadinami prarastąja karta.
Tad ką daryti, kad jaunųjų Lietuvos kartų optimizmas neišblėstų? Atsakymas paprastas: esminius finansinius sprendimus priimti iki „auksinio amžiaus“ – 33 metų.
Finansiškai apsaugoti save ir savo šeimą privalu tada, kai prisiimate finansinių įsipareigojimų, susilaukiate atžalų, kai jūsų sveikatos būklė leidžia jums apsidrausti. Juk vyresniame amžiuje, kai pradeda lįsti sveikatos problemos, šios galimybės galite ir nebeturėti. Tas pats galioja ir pensijai: pradėjus kaupti anksčiau, reikės atidėti kur kas mažiau lėšų, galėsite rinktis rizikingesnes investicijas ir iki pensinio amžiaus susikaupti solidžią sumą.
Žinoma, mūsų vyresnioji karta dėl socialinių ir politinių pokyčių šalyje neturėjo galimybių pradėti kaupti žengdami į ketvirtąją dešimtį, tad jiems atsipalaidavimą artinantis senatvei pajausti sunku. Tačiau jaunesnės kartos turi puikias galimybes finansų kreivę metams bėgant pakreipti aukštyn ir užsitikrinti aukštesnes pajamas senatvėje.
Vyresnės lietuvių kartos jaučia psichologinį ir finansinį spaudimą, jos negali atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu. Vakarų visuomenėms tai nebūdinga – stabiliausiai ten žmonės jaučiasi prieš išeidami į pensiją, kai turi sukaupę daugiausia turto, pasirengę senatvei.
Būdami Didžiosios Britanijos verslo atstovais Lietuvoje, galime palyginti, kur dar suklumpame, žengdami svarbiausius finansinius žingsnius. Jei daugiausia optimizmo turi 20-30 metų Lietuvos gyventojai, Didžiojoje Britanijoje savo ateitimi užtikrinti jaučiasi ta pati jaunoji karta ir 50-60 metų gyventojai. Išeidamas į pensiją statistinis britas jaučiasi finansiškai stabiliai, jis per gyvenimą sukaupė, sutaupė oriai senatvei. Apie tai byloja ir skaičiai: jei lietuvis gyvybės draudimui, finansinėms apsaugoms vidutiniškai skiria 5 eurus per mėnesį, tai britas – 210 eurų, beveik 40 kartų daugiau. Žinoma, pajamų lygis Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje skiriasi kelis kartus, tačiau čia svarbiausia požiūris – pasirūpinti savimi, savo ateitimi reikia pačiam.
Prarastąja karta Lietuvoje rizikuoja tapti ne tik vyresnieji gyventojai, bet ir tie, kurie vis dar tiki, kad atėjus senatvei jais kažkas pasirūpins. Demografiniai duomenys jau dabar mums piešia aiškią tendenciją – taip nebus. Jei šiandien tik 2 dirbantieji išlaiko 1 pensininką, įvertinus emigraciją, gimstamumo mažėjimą, ilgėjančią gyvenimo trukmę, jau artimiausius dešimtmečius dirbančiųjų Lietuvoje bus tiek pat kiek ir pensininkų, todėl valstybė pakankamo dydžio pensijos mums užtikrinti negalės. Finansiškai saugią ateitį privalome susikurti patys, tad kol dar dirbame, pradėkime taupyti ir kaupti oriai senatvei.