Į Daniją beveik prieš penkerius metus atvykęs studijuoti Visuomenės sveikatos magistro jaunuolis nesitikėjo, kad studijos užsienyje jo gyvenimą iš esmės pakeis.
„Pasirinkau šią šalį dėl nemokamo, aukštos kokybės mokslo anglų kalba. Savo magistrą pagal mainų programą baigiau Australijoje ir grįžau į Daniją tik apsiginti savo magistro tezių, - pasakojo jis. - Studijuodamas Visuomenės sveikatą, pasirinkau Globaliosios sveikatos kryptį, kurioje norėjau specializuotis, gilintis į trečiąsias pasaulio šalis kamuojančias sveikatos problemas. Norėdamas geriau susipažinti su situacija, keliavau po skirtingas Azijos šalis, kur praleidau daugiau nei pusmetį.“
Kelionių metu E. Klevas sutiko daugybę žmonių dirbančių arbatos, kavos ir bananų plantacijose, sužinojo, kiek pinigų šie žmonės uždirba.
„Būtent skurdūs atlyginimai arbatų plantacijose ir žemos arbatų supirkimo kainos mane motyvavo įkurti socialiai atsakingą verslą, kuris remtų smulkiuosius ūkininkus perkant arbatą tiesiogiai iš jų, - kalbėjo E. Klevas. - Baigęs mokslus pasukau į verslą, kuris iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, neturi nieko bendro su mano specialybe. Tačiau esu įsitikinęs, kad didinti atlygį žmonėms, įtrauktiems į arbatų auginimą, skynimą ir gamybą, yra vienas iš geriausių būdų netiesiogiai veikti jų sveikatą.“
Verslo idėja – po viešnagės pas vietinius
Rinkdamas duomenis savo magistro tezėms Nepale, E. Klevas susipažino su vienu arbatos augintoju, kur Himalajų gamtos sužavėtas, apsistojo kelioms dienoms.
„Kelios dienų virto savaite, aš stebėjau padėtį, kurioje ūkininkai ir arbatų sodų darbuotojai gyvena. Ūkininkų fizinis ir technologinis atokumas lėmė, kad jie nerasdavo galimybių tiesiogiai eksportuoti savo produkcijos ir būdavo išnaudojami vietinių perpardavinėtojų ir vos įstengdavo išgyventi. Ši savaitė ir buvo mano verslo ištakos“, - savo istoriją pasakoja E. Klevas.
Nepale tris kartus lankęsis verslininkas sako, kad šalies kalnuose auginama aukštos kokybės arbata, kuri dar nesulaukė pasaulinio pripažinimo.
„Nepaisant to, kad keliasdešimt kilometrų į Rytus nutolęs Darjeelingas Indijos teritorijoje jau yra vadinamas visų arbatų šampanu. Tai buvo antroji priežastis - įsteigti įmonę. Noriu pasauliui parodyti, kad Nepale yra pagaminama aukščiausios kokybės arbata, ir realizuodamas save prisidėti prie Nepalo arbatos istorijos“, - sakė įmonės „Tealure“ įkūrėjas.
Paklaustas apie verslo steigimą Danijoje, E. Klevas atsako nedvejodamas: Danijoje tai - labai paprasta.
„Gausus būrys lietuvių, kuriančių savo verslus Danijoje tai galėtų tik patvirtinti. Tačiau verslo įkūrimas sėkmės neatneša. Aš asmeniškai susiduriu su daug iššūkių jį valdydamas dėl elementarios priežasties: esu lietuvis, pardavinėjantis nepalietišką arbatą Danijoje. Be to, arbatų verslas labai konkurencingas“, - teigia jis.
Nors lietuvis džiaugiasi, kad arbatų pardavimai po truputį auga, kol kas to savarankiškam gyvenimui nepakanka, todėl jis ėmėsi papildomo darbo ir įsidarbino Nepalo ambasadoriaus asmeniniu vairuotoju.
„Reikės dar daugybės darbo ir užsispyrimo, kad pasiekčiau savo tikslus ir tiekčiau arbatą ten, kur ji ir turėtų būti: geriausiuose restoranuose ir viešbučiuose visoje Skandinavijoje“, - planuoja E. Klevas.
Išvykti svetur - nesunku
Pašnekovas dėsto, kad jam keliauti yra malonu, todėl ir išvykti mokytis į Daniją nebuvo sudėtinga.
„Iš Lietuvos išvykti nebuvo sunku. Nebūtų sunku išvykti ir iš Danijos ar kitos šalies. Nesu prisirišęs prie gyvenamosios vietos ir galiu susikrauti savo du krepšius ir kraustytis, kur panorėjęs nors ir rytoj, jei tik tam būtų būtinybė“, - atvirauja jaunuolis.
Tiesa, ne visoms savo idėjoms jis sako sulaukęs vien tik paskatinimų: dalis artimųjų ir draugų E. Klevą skatino susirasti darbą pagal specialybę ir dirbti kaip ir kiti jo buvę kursiokai. Visgi, buvo ir skatinusių imtis arbatų verslo.
Dabar jis sako planuojantiems imti verslo pasitikrinti savo ryžtą: „prieš pradedant verslą linkėčiau gerai apsvarstyti, ar tai yra veikla, kuri šokdintų iš lovos nuo pat ankstaus ryto ir būtų natūralus kofeinas visai dienai“. Jei taip – jis siūlo imtis verslo.
