„Matyt, tikėjosi griūties“, – pareiškė V. Putinas, turėdamas omenyje Rusijai taikomų sankcijų autorius. Jis pripažino, kad apribojimai „mažina plėtros galimybes“. „Vis dėlto, tai nesibaigė ir negali baigtis griūtimi, – įsitikinęs Rusijos prezidentas. – Viskas. Tai įveikta. Didžiausias krūvis jau įveiktas“.

Dėl Vakarų sankcijų Rusija neteko 160 mlrd. dolerių investicijų

Dėl sankcijų Rusija negavo 160 mlrd. dolerių (147,8 mlrd. eurų), tačiau jos įmonės sėkmingai moka užsienio skolas, mokėjimų pikas įveiktas, pareiškė V. Putinas.

„Naftos kainoms kritus nuo 100 iki 50 dolerių už barelį mūsų ekonomika iš 500 mlrd. negavo 160 mlrd. Be to, mūsų tariami partneriai mūsų bankams apribojo priėjimą prie refinansavimo Europos rinkoje“, – sakė jis Sankt Peterburge.

Pernai metais Rusijos bankai ir įmonės turėjo sumokėti einamąsias skolas užsienio partneriams, siekiančias 130 mlrd. dolerių (120 mlrd. eurų), dar 60 mlrd. dolerių (55,44 mlrd.) – šiais metais. Matyt, kažkas tikėjosi kažkokios griūties. Mes negavome 160 mlrd. dolerių, o turime sumokėti 130 plius 60 mlrd. Jokia griūtis neįvyko. Rusijos ekonomika santykinai lengvai įveikė šiuos dirbtinius barjerus“, – pareiškė V. Putinas.

„Mūsų įmonės pakankamai lengvai išsimokėjo visas savo skolas – pernai metais 130 mlrd. dolerių, ir didelę dalį iš 60 mlrd. taip pat sumokėjo jau per pirmą 2015 metų ketvirtį. Mokėjimų pikas įveiktas“, – pridūrė jis.

Naftos kainų kritimas lėmė biudžeto išlaidų sutrikdymą

Vis dėlto Rusijos prezidentas pripažino, kad Rusijos ekonomikos krizė kilo ne tik dėl išorinių, bet ir dėl vidinių priežasčių: „Norint nuspręsti, ką daryti, turime suprasti priežastis. Priežastys – jos ir išorinės, ir, visų pirma, vidinės“.

Prezidentas mano, kad ekonomika adaptuojasi prie naujų sąlygų. Jis paaiškino, kad dabartinės sąlygos leis užleisti vidaus rinką vidaus gamintojams. V. Putinas pripažino, kad kai kuriais atvejais pastebimas kainų kilimas. „Tačiau tai praeis augant mūsų pačių gamybai, – įsitikinęs prezidentas. – Bet kokiu atveju, mes dirbame teisinga linkme“.

Rusijos prezidentas taip pat pranešė, kad valstybė teisingai siekė pažangos sprendžiant socialines problemas, tokias kaip atlyginimai, kurie tradiciškai buvo gana maži.

„Vis dėlto, tai galų gale atvedė į tam tikrą pusiausvyros nebuvimą ekonomikoje, kai darbo našumas atsiliko nuo atlyginimo augimo, o tai visada baigiasi disbalansu“, – pabrėžė V. Putinas.

Prezidentas mano, kad perėjimas prie svyruojančio rublio kurso buvo vienintelis ekonomiškai pagrįstas būdas ekonomikos situacijai subalansuoti kritus energijos šaltinių kainoms. „Vos tik angliavandenilio žaliavos kainos krito du kartus, tai lėmė sutrikimus, pirmiausia, skirstant biudžeto išlaidas“.

Prezidentas pažymėjo, kad esant geroms naftos ir dujų kainoms buvo sunku ekonomikos dalyvius perorientuoti taip, kad jie užsiimtų mažiau pelninga veikla. „Tačiau kai situacija keičiasi, visi ekonomikos dalyviai pastūmėjami investuoti į kitus sektorius“, – sakė V. Putinas.

Tradicinių eksporto prekių kainų kritimas atsiliepė nacionalinės valiutos būklei. „Centriniam bankui reikėjo arba tuštinti rezervus, kad būtų palaikomas rublio kursas ir papildomos spekuliantų kišenės, arba centrinis bankas buvo priverstas padaryti tai, ką padarė – pereiti prie svyruojančio kurso“, – priminė prezidentas.

„Taip, tai lėmė nacionalinės valiutos susilpnėjimą, tačiau tai vienintelis ekonomiškai pagrįstas būdas subalansuoti situaciją“, – pareiškė Rusijos vadovas.

Priminsime, kad anksčiau Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, pristatydamas vyriausybės ataskaitą Valstybės Dūmoje, pareiškė, kad Rusija turi būti pasirengusi naujai ekonominei realybei tuo atveju, jeigu išorinis spaudimas sustiprės ir naftos kainos išliks labai mažos.

„Jokių iliuzijų neturi būti. Šiandien mes susiduriame ne vien su trumpalaikiais kriziniais reiškiniais“, – įspėjo D. Medvedevas. Jis pripažino, kad tuo atveju, jeigu išorinis spaudimas toliau stiprės, o naftos kainos ilgam išliks ypač mažos, šaliai teks vystytis kitoje ekonominėje realybėje.

Pasak „Vnešekonombank“ prognozių, Rusijos ekonomikos 2015 metais laukia 4,7 procento kritimas, jei naftos kaina bus 50 dolerių už barelį, o metinė infliacija sieks 12 procentų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1410)