Neformalus dviejų dienų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdis, vykęs Rygoje, pasibaigė be esminio persilaužimo, tad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmė tebetvyro.
„Vyko labais svarbios diskusijos, – sakė euro zonos finansų ministrų grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas pasibaigus deryboms. – Tačiau lieka labai rimtų problemų, kurias Graikija privalo išspręsti“.
Graikijos pareigūnai ir tarptautiniai kreditoriai niekaip negali susitarti dėl Atėnų paramos programos ir reformų, kurias Graikija turi vykdyti mainais į skubiai reikalingas lėšas.
Derybos stringa, o Atėnų iždas, iš kurio būtų mokama kreditoriams, senka ir didėja nemokumo bei galimo chaotiško pasitraukimo iš euro zonos rizika.
Šią savaitę Graikija nurodė valstybinio sektoriaus institucijoms skirti dalį lėšų iš finansinių atsargų, kurios būtų panaudotos padengti įsiskolinimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Penktadienį Graikijos parlamentas priėmė kontroversišką dekretą, pagal kurį nurodoma visoms valstybinėms institucijoms skirti savo pinigų rezervus šalies centiniam bankui, taip padedant Atėnams išmokėti valstybės tarnautojams atlyginimus ir įvykdyti kitus skolinius įsipareigojimus.
Tačiau penktadienį vis labiau irztantys euro zonos finansų ministrai Graikiją įspėjo, kad kairiųjų pažiūrų jos vyriausybė jokios paramos daugiau negaus tol, kol nebus susitarta dėl galutinio ekonomikos reformų plano varianto, o šiuo metu Atėnai vis labiau artėja prie šalies tykančio bankroto.
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis derybas Rygoje apibūdino kaip labai įtemptas, tačiau atkreipė dėmesį į prieštaringus signalus iš Europos partnerių, kartu pridurdamas, kad susitarimas galiausiai vis tiek bus pasiektas.
„Nesugebėjimo pasiekti susitarimą kaina būtų milžiniška“, – sakė J. Varufakis.
Pabrėždamas tą pavojingą kelią, kuriuo žengia Atėnai, Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi per derybas Rygoje vėl prabilo apie galimybę atšaukti skubų finansavimą šlubuojantiems Graikijos bankams.
