Norvegijos žurnalistai paskaičiavo, kad darbuotojas Vilniuje darbdaviui kainuoja apie penkis kartus mažiau nei darbuotojas Osle. Tačiau ar tai vienintelė priežastis, kodėl norvegai investuoja į Lietuvą?
Apie tai, verslo aplinką Lietuvoje bei darbo sąlygų skirtumus Lietuvoje ir Norvegijoje portalas DELFI kalba su Norvegijos ambasadoriumi Lietuvoje Dagu Malmeriu Halvorsenu.
– Taigi, kodėl norvegai renkasi Lietuvą? Ar tik dėl mažų atlyginimų?
– Lietuva – šalis, turinti gerą verslo aplinką. Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal draugiškumą investicijoms. Bendros verslo kūrimo sąlygos yra geros čia. Be to, Norvegija yra arti Lietuvos, turime gerą susisiekimą. Vienintelis dalykas, kuris mus skiria, – lingvistika. Be šio faktoriaus turime labai daug panašumų. Be to, Lietuvoje turite labai aukšto lygio darbo jėgą, o atlyginimai, palyginus su norvegiškais, yra maži.
Taigi, išsilavinusi darbo jėga ir maži atlyginimai yra patrauklūs investuotojams.
Taip pat turime gerus valdžios tarp Norvegijos ir Lietuvos santykius. Norvegai jaučiasi čia laukiami ir investicijos čia plečiasi daugelyje sektorių.
Matome, kad daug lietuvių turi skandinaviškų kalbų pagrindus, tai taip pat patrauklu Norvegijos investuotojams.
– Tikiu, kad jie yra pasiskaičiavę, jog investicijos atsipirks. Žinoma, investuotojai susiduria su iššūkiu – jiems reikia išsilavinusių žmonių ir, žinoma, mokančių kalbą. Nors norvegų kalbos studijos yra populiarios, vis dėlto Lietuvoje yra nepakankamai žmonių, kalbančių šia kalba, kad būtų užpildytos visos darbo vietos. Tai užima laiko ir kainuoja pinigų kompanijoms. Taip pat matome, kad potencialių darbuotojų, mokančių skandinavų kalbas, skaičius yra ribotas ir įmonės susiduria su problema. Be to, šias kalbas mokantys žmonės gali greitai ir laisvai keisti darbus.
– Dažnai sakoma, kad estai labiau nori būti skandinavais nei būti priskiriami prie Baltijos šalių. Kaip iš tiesų Baltijos šalių gyventojus mato norvegai?
– Visų pirma, Norvegijoje Baltijos šalių regionas yra matomas kaip vienas, o ne atskiros šalys. Kuo ilgiau čia gyvenu, tuo labiau matau, kad iš tiesų jos skiriasi.
Estija, Lietuva, Latvija turi skirtingą istoriją, kalbas, kultūras. Manau, kad Lietuva šiuo atžvilgiu yra labiausiai panaši į Centrinę Europą. Iš kitos pusės Baltijos šalys yra suprantamos, kaip esančios arti Šiaurės šalių. Dabar yra nuspręsta užsienio reikalų ministerijų steigti Šiaurės-Baltijos sekciją, kuri parodys tą politinį artumą.
– Lietuvoje emigrantams, išvykusiems dirbti į Norvegiją, neretai priklijuojama etiketė, neva jie ten dirba tik juodus darbus. Ką Jūs apie tai manote?
– Kodėl Lietuvoje dabar darbdaviams vis sunkiau rasti kvalifikuotos darbo jėgos? Nes daug išvažiavo į užsienį. Žinoma, tai dėl atlyginimų skirtumo, bet atlyginimai kyla ir kils čia taip pat. Jau dabar matome grįžtančių emigrantų.
Be to, Norvegijoje lietuviai dirba ne tik nekvalifikuotus darbus. Jie pasiskirstę po visą Norvegiją ir dirba skirtingus darbus. Mano žiniomis, Norvegijoje gyvena apie 55 tūkst. lietuvių.
– Ar Norvegija taip pat susiduria su visuomenės senėjimo, gyventojų skaičiaus mažėjimo problema?
– Norvegija demografinių problemų neturi. Turime vieną didžiausių gimstamumų Europoje. Taip pat turime didelę imigraciją: ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos.
– Lietuvoje įsisiūbavus diskusijoms apie naują Darbo kodeksą, gal galite palyginti darbo sąlygas Norvegijoje ir Lietuvoje?
Norvegijoje atostogoms yra skiriama 25 darbo dienos (neįskaičiuojami savaitgaliai), todėl išeina penkios savaitės atostogų. O savaitės darbo valandos – 37,5 val.
Bet manau, kad vis dėlto pagrindinis skirtumas – ne darbo sąlygos, o atlyginimai.
– Kiek šiuo metu Norvegijos kompanijų domisi investavimu Lietuvoje?
– Žinome, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 202 norvegiško kapitalo įmonės. Taip pat keltas kompanijų domisi verslo sąlygomis Lietuvoje.
Lietuvoje šiuo metu veikia 202 norvegiško kapitalo įmonės, iš kurių net 94 proc. yra aktyvios ir šalyje įdarbino daugiau nei 11 tūkstančių įvairių sričių specialistų. Bendra šių įmonių apyvarta 2014 metais sudarė daugiau kaip 1,5milijardo eurų. Dauguma norvegiškų bendrovių – pramonės gamyklos, įkurtos regionuose bei paslaugų įmonės, daugiausia įsteigtos Vilniaus mieste. Nors pastarosios sudaro vieną trečiąją visų norvegiškų bendrovių Lietuvoje, joms tenkanti apyvartos dalis yra daug didesnė – net 48 proc.
2014 metais buvo sėkmingi Klaipėdos ekonominei zonai – pasirašytos dvi sutartys su Norvegijos kompanijomis: „Hugaasgruppen" į statomą metalo apdirbimo gamyklą iš viso investuos 10 mln. eurų, o „Advantec", gaminsianti įrangą naftos ir dujų gręžiniams, planuoja 5 mln. eur. Investicijas. Elektronikos bendrovė „Jotron“ atidarė naują gamyklą Kaune, kurios statybos kainavo 2,7 mln. eur. Į Lietuvą įžengė ir Norvegijos kreditų vadybos įmonė „Lindorff“, Vilniuje atidariusi paslaugų centrą, taip pat IT centrą įkūrė jau anksčiau Lietuvoje veikianti draudimo bendrovė „Storebrand“. Tarp didžiausių Norvegijos kapitalo įmonių Lietuvoje – naftos milžinė „Statoil“, bankas DNB, medinių grindų gamykla „Boen“, elektronikos gamintoja „Kitron“, draudimo bendrovė „Gjensidige Baltija“, mažmeninės prekybos tinklas „Narvessen“, IT bendrovė „Atea Baltic“, laivų vidaus sistemų gamintoja „Norac“ ir kitos.
2013 metais Lietuva sulaukė iš viso 353,28 mln. eurų TUI – tai 35 proc. mažiau nei 2012 m., kuomet jos sudarė 544,79 mln. eurų. Nepaisant šio bendrojo mažėjimo, Norvegijos investicijos išliko stabilios ir siekė 12,16 mln. eur. – tai sudarė 8,4 proc. visų investicijų ir buvo penktos pagal dydį tarp užsienio investuotojų.
