Tačiau siūloma judėti keičiant darbo santykius reglamentuojantį Darbo kodeksą, nėra ir prieštaraujančių dėl išeitinių išmokų perkėlimo nuo darbdavių pečių į specialų fondą.

 „Iš gerai informuotų šaltinių žinau, kad šis socialinis modelis Seime nebus priimtas, nes ne taip, kaip tikėtasi, buvo sureaguota visuomenėje, o artėjant Seimo rinkimams veltis į tokį abejotiną projektą, neverta, nes ir laiko mažai, ir išgelbėti projektą yra sudėtinga. Todėl turime įvertinti politikų mąstymo logiką, nes jie turi galvoti apie tai, kiek procentų surinks rinkimuose“, - žurnalistams prieš Trišalės tarybos posėdį sakė jis.

D. Arlauskas tvirtino, kad tokio socialinio modelio patvirtinimas supriešintų visuomenę.

„Taip, kaip socialinis modelis yra pristatomas ir kaip jį supranta visuomenė, neįmanoma per tokį trumpą laiką jį ištobulinti tiek, kad politikai ryžtųsi priimti. Manau, kad ir visuomenė yra neparuošta. Jeigu bus labai didžiulis pasipriešinimas iš visuomenės, mes tiesiog susipriešinsime“, -  kalbėjo jis, pripažinęs, kad tai gali dar labiau padidinti emigraciją.

Nori išeitines išmokas perkelti į fondą

Jo nuomone, reikia susitarti dėl principų, kuriuo keliu bus einama, pavyzdžiui, keisti tik Darbo kodeksą.

„Reikia galvoti apie tam tikrą logistiką, nuo ko pradedame: Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo. (...) Modelis turi būti labai paprastas, mes ne už darbuotojo situacijos bloginimą, bet mes sakome: išlaisvinkite darbdavius nuo baimės priimti darbuotoją. Išlaisvinimas ateis tada, kai mums reikės galvoti, kokias išeitines pašalpas reikės mokėti. Rūpinimasis atleistu darbuotoju turi gulti ant valstybės pečių, o darbdavys moka pinigus, kad rūpyba būtų ne blogesnė nei dabar. Jeigu ji bus blogesnė, mes per daug išgąsdinsime žmones“, - kalbėjo D. Arlauskas.

Vis dėlto Trišalė taryba antradienį pradėjo narstyti naująjį Darbo kodekso projektą.

Darbdaviai aiškiai deklaruoja, kad jiems labiausiai rūpi išeitinių išmokų dydžiai ir įspėjimo atleidžiant terminai.

„Ar mes artimiausiu metu galime rasti sprendimus būtent tais dviem pagrindiniais aktualiausiais klausimais: dėl atleidimo ir išmokų dalies?“ - posėdyje klausė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas.

Panašu, kad bent vienu iš šių klausimų artėjama prie sutarimo. Tiek darbdaviai, tiek profsąjungos sakė sutinkančios su išeitinių išmokų perkėlimu į specialų fondą. Anksčiau tam priešinosi Ūkio ministerija.

Bet Trišalės tarybos posėdyje ūkio viceministras Gediminas Onaitis tvirtino, kad Ūkio ministerija matytų galimybę steigti tokį fondą, tačiau numatant papildomą darbdavių įmoką.

„Mes sutinkame dėl išeitinių išmokų. Jeigu Vyriausybė, darbdaviai ir mes pritartume, Garantinis fondas perimtų“, - sakė posėdžiui pirmininkavusi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė.

Darbo kodekso projektą rengusių mokslininkų grupei vadovavęs teisininkas, profesorius Tomas Davulis posėdyje sakė, kad yra šeši punktai, kuriais nesutariama su socialiniais partneriais ir dėl kurių reikėtų politikai apsispręst: išeitinių kompensacijų, įspėjimo terminų, prastovos apmokėjimo, interesų konflikto darbdavio ir darbuotojo atžvilgiu, informacijos pateikimo darbuotojams ir išmokų bankrutuojančių įmonių darbuotojams.

Kartu darbdaviai ir Vyriausybės atstovai kritikavo profsąjungas, kad jos per lėtai analizuoja projektą. Tačiau G. Gruzdienė tvirtino, kad dokumentas yra didelis ir norima dirbti kokybiškai.

Naująjį Darbo kodekso projektą pateikusi mokslininkų darbo grupė siūlo drastiškai nurėžti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams: nepriklausomai nuo stažo jie galėtų tikėtis iki 1 mėnesio atlyginimo dydžio išmokos.

Dabar galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti 1-6 atlyginimų dydžio.

Taip pat naujajame Darbo kodekso projekte siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

DELFI jau rašė, kad mažiau nei dešimt procentų iš darbo išeinančių lietuvių gauna išeitines kompensacijas.

„Sodros“ duomenimis, pernai iš viso nutraukta 565 tūkst. darbo sutarčių, iš jų 112 tūkst. suėjus terminui.

Darbdavio iniciatyva nutraukta 0,69 proc. sutarčių - 3,9 tūkst. sutarčių, atleidžiamiems darbuotojams kompensuota 12,6 tūkst. mėnesių.

Tuo metu šalių susitarimu nutraukta 4,5 proc. arba 25,6 tūkst. sutarčių, darbuotojams kompensuota 52 tūkst. mėnesių darbo užmokesčio.

Daugiausiai – apie 70 proc. – visų darbo santykių nutrūko darbuotojo pareiškimu. Pernai tokiu būdu nutraukta 391 tūkst. sutarčių.

Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo valia arba pasibaigus terminuotai sutarčiai, išeitinė išmoka nepriklauso.