Beveik 1,5 mln. eurų turėjusio kainuoti socialinio modelio kūrėjais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirinko skirtingų universitetų mokslininkų grupę.

Tačiau dabar aiškėja, kad kai kurie iš jų turi ir kitų pareigų, kurios kelia abejonių į šią kompaniją nepakviestoms profesinėms sąjungoms.

Pavyzdžiui, kaip nurodoma socialinio modelio tinklalapyje, darbo santykius reglamentuojančius teisės aktų projektus rengusiems mokslininkams vadovavo profesorius Tomas Davulis, o komandoje dirbo doc. dr. Tomas Bagdanskis, Jolanta Cinaitienė, doc. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė, doc. dr. Daiva Petrylaitė, dr. Vida Petrylaitė, doc. dr. Justinas Usonis.

Prie liberalesnio Darbo kodekso projekto rengimo prisidėjęs Tomas Bagdanskis yra ne tik šalyje žinomas advokatas, bet ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas. Kaip nurodoma šios asociacijos tinklalapyje, prieš kelerius metus ji vadinosi Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacija.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė tvirtina, kad tokio žmogaus dalyvavimas yra interesų konfliktas.

„Tai yra interesų konfliktas. Tokie žmonės negalėjo dalyvauti ruošiant įstatymų projektus, nes jie 

Gražina Gruzdienė
Foto: DELFI / Audrius Solominas

nėra neutralūs. (...) Yra jo didelis tiesioginis interesas, kad būtų kuo daugiau įdarbinimo per laikinąsias agentūras ir kuo mažiau nuolatinių darbo vietų. Ar tai yra mūsų modelio tikslas? Koks yra mūsų tikslas? Tvarus užimtumas, kokybiškos darbo vietos. Ar tai yra kokybiškas užimtumas?“ – DELFI piktinosi ji.

Pasak profsąjungos atstovės, įdarbinimo įmones vienijančios asociacijos prezidentas gali turėti interesų paprastinti laikinojo įdarbinimo tvarką.

„Kalbant apie laikino įdarbinimo įmones, yra didelė problema, nes yra tokių darbo sutarčių, kai žmogus įdarbinamas per mėnesį vienai valandai. Tai nėra stabilios darbo sutartys.(...) Europos Sąjunga deklaruoja, kad užimtumas turi būti kuo pastovesnis, o mes einame priešinga kryptimi, būdami Europos Sąjungos narais, sakome, kad daug geriau nepastovus, terminuotas užimtumas. Kur mes einame? (...) Žinote, laikinasis įdarbinimas yra XXI a. išnaudojimo forma, nauja vergystės forma“ – kalbėjo G. Gruzdienė.

Tuo metu pats T. Bagdanskis tvirtina savo veikloje neįžvelgiąs jokio interesų konflikto.

Tomas Bagdanskis

„Interesų konflikto nėra dėl paprastos priežasties – aš esu ne tik mokslininkas, dėstantis universitete, bet ir advokatas. O mano klientai yra tiek įmonės, tiek darbuotojai, tiek pačios profsąjungos. Tuomet išeitų taip, kad aš esu interesų konflikte vien dėl savo darbo pobūdžio. Kai rengiau Darbo kodeksą, mano misija buvo tokia, kokią iškėlė užsakovas – ministerija – padaryti teisės aktą tokį, kuris būtų gerbiamas, spręstų problemas, būtų modernus ir spręstų Lietuvos problemas konkurencingumo prasme“, – DELFI komentavo jis.

Pašnekovas tvirtino, kad projektą rengė mokslininkai.

„Tikrai niekas nekvietė jokių darbdavių atstovų kažkur dalyvauti. Tiesiog mokslininkų grupė parengė projektą, kuris jiems atrodė tinkamas ir negalima sakyti, kad dalyvavo kažkokios grupės. (...) Aš tuomet kelčiau mano diskriminacijos klausimą. Kodėl būdamas mokslininku, kuriam įstatymas leidžia derinti advokato veiklą su mokslininko veikla, negaliu dalyvauti rengime (įstatymo projekto – DELFI)“, – kalbėjo T. Bagdanskis, pridūręs, kad turi ir sutartį su viena profesine sąjunga, kurią konsultuoja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovė Eglė Radišauskienė tvirtina, kad prie modelio kūrimo galėjo prisidėti visi norintys.

„Skelbiant viešąjį pirkimą dėl Socialinio modelio kūrimo buvo keliami tam tikri reikalavimai būsimiems modelio kūrėjams: išsilavinimo, patirties, kalbų mokėjimo, publikacijų parengimo. Taip pat, siekiant įvairiapusio patirties, interesų ir nuomonių užtikrinimo, į modelio kūrėjų komandą turėjo būti įtraukti ir ne mažiau kaip 2 atstovai iš socialinių partnerių. Socialinis modelis buvo pristatomos nuolat visiems socialiniams partneriams, todėl iš esmės prie modelio kūrimo galėjo prisidėti visi norintys. Mokslininkų komandoje buvo tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovų“, - rašoma ministerijos komentare DELFI.

Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė taip pat tvirtino, kad konkursą laimėję mokslininkai patys sprendė, ką kviestis į komandą.

„Vyriausybė nenurodė mokslininkams, ką konkrečiai kviestis į pagalbą kuriant socialinį modelį, konkursą laimėję mokslininkai patys sprendė, kas yra kompetentingas šioje srityje, kas savo žiniomis gali prisidėti prie naujojo modelio kūrimo, ir kvietėsi pagalbininkus patys. Kiek turime informacijos, kaip advokatas T. Bagdanskis atstovauja ir profsąjungoms, ir darbdaviams, ir atskiriems darbuotojams skirtingose bylose, todėl sakyti, kad atstovaujama vienai konkrečiai grupei, būtų nekorektiška“, – DELFI teigė ji.

Siūlo pasitikrinti, ar nėra interesų konflikto

Rytis Juozapavičius

Tuo metu buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius pripažįsta, kad situacija kelia klausimų.

„Jeigu kalbame apie teisingą teisėkūrą ir sakome, kad turėtų veikti mokslininkai, bet aiškėja, kad jie dar turi kitų interesų, tai tokia situacija kelia klausimų. Jeigu minimas asmuo turi oficialų postą asociacijoje, tai šitie interesai yra labai svarbūs. Iš praktikos galiu pasakyti, kad priimant sprendimus gali būti svarbūs tokie dalykai kaip asmeniniai įsitikinimai, netgi jausmai kitų žmonių atžvilgiu“, – DELFI komentavo jis.

„Kas yra situacija, kuri gali sukelti interesų konfliktą? Tai yra dalyvavimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kuris yra susijęs su kitų žmonių reikalais. Iš pirmo žvilgsnio žvelgiant, profsąjungų keliamas klausimas yra labai geras“, - pridūrė pašnekovas.

Jo nuomone, šioje situacijoje vertėtų paklausti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonės.

„Dabar pasitikėjimas šiais pasiūlymais gali būti pakirstas sakant, kad juos rengiant dalyvavo suinteresuotas žmogus. Kita vertus, galime save raminti sakydami, kad pasiūlymai ir toliau yra svarstomi. Žinoma, kiti pasakys, kad visa esmė yra tai, kaip viskas parašyta. Kita vertus, žmonės dirba pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymą, taigijų interesai turėtų būti visuomenės inspektavimo objektas. Mano giliu įsitikinimu, mes turėtume žinoti, kam atstovauja žmonės, kurie užsiima teisėkūra“, - komentavo R. Juozapavičius.

DELFI jau rašė, kad socialinio modelio kūrėjai siūlo liberalizuoti darbo santykius šalyje: numatyti trumpesnį įspėjimo prieš atleidžiant terminą, mažiau mokėti išeitinės kompensacijos, numatyti paprastesnį įdarbinimą su terminuotomis sutartimis, sumažinti garantijas vaikus auginantiems tėvams, pavyzdžiui, darbo vietą saugant keturis mėnesius po vaiko gimimo (šiuo metu terminas yra 36 mėnesiai), siūloma atsisakyti griežto ribojimo dirbti ne ilgiau nei 40 valandų per savaitę.

Naujajame Darbo kodekso projekte visiems darbuotojams siūloma vienodai sumažinti įspėjimo prieš atleidžiant iš darbo terminu iki vieno mėnesio, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn.

Dabartiniame Darbo kodekse įspėjimo terminai gali būti nuo 2 iki 4 mėnesių.

Naujajame Darbo kodekso projekte siūloma numatyti 2 savaičių-1 mėnesio išeitines kompensacijas atleidžiant darbdavio iniciatyva. Šiuo metu Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.

Profsąjungos jau anksčiau buvo atkreipusios dėmesį, kad naujajame projekte palengvinamas laikinojo įdarbinimo sutarčių sudarymas, nes dabar draudžiama pakeisti sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis, siekiant pakeisti atleistus laikinojo darbo naudotojo darbuotojus, o Darbo kodekso projekte numatoma galimybė praėjus 30 dienų po darbo sutarčių nutraukimo su nuolatiniais darbuotojais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis, taip pat norima leisti sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis.