Jonavos rajone vidutinis gyventojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 772,2 eurų, rodo Statistikos departamento 2014 m. ketvirtojo ketvirčio duomenys. To priežastis – pagrindinis rajono darbdavys „Achema“, ten veiklą pradėjusi prieš 50 metų, ir su ja susijusios įmonės.

Gamyklai 2013 m. pabaigoje pradėjęs vadovauti Ramūnas Miliauskas sutiko papasakoti daugiau apie savo karjerą ir darbo sąlygas įmonėje. Skaičiuojama, kad „Achemoje“ dirba daugiau nei 1400 žmonių, dar apie 2 tūkst. darbuojasi su gamyklos veikla susijusiose įmonėse.

- Kodėl nusprendėte dirbti „Achemoje“?

Ramūnas Miliauskas

- Aš kaip jonaviškis galiu pasakyti, kad Jonava kūrėsi aplink „Achemą“, nes statant gamyklą darbuotojai ieškojo, kur įsikurti. Manau, dauguma jonaviškių tėvų ir senelių dirbo „Achemoje“, taip ir mano abu tėvai yra dirbo „Achemoje“. Nuo mažens apie „Achemą“ daug galvodavau ir vis apie ją girdėdavau, nes tiek tėtis, tiek mama į darbą važiuodavo ir vakarais, savaitgaliais – visas miestas tuo gyveno.

Baigęs mokyklą žinojau, kad stosiu mokytis specialybės, kuri bus reikalinga „Achemai“, taip pasirinkau Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetą. Žinoma, visi žinojo, kad esu iš Jonavos, o mano tikslas - po universiteto dirbti „Achemoje“, todėl visi mokslo darbai buvo susiję su „Achema“, jos amoniako cechu.

- Kaip tapote gamyklos vadovu?

- Dar besimokydamas magistrantūroje, 2002 m., pradėjau dirbti „Achemoje“, buvau amoniako cecho operatoriumi, perėjau visas gamybos grandis, kol paskyrė dirbti gamybos inžinieriumi. Vėliau tapau gamybos cecho vyriausiuoju technologu, viršininko pavaduotoju, o kai man buvo 30 m., buvau paskirtas amoniako cecho viršininku. Jau tuo metu man pavaldūs buvo 115 darbuotojų. Amoniako cechai yra pagrindiniai „Achemos“ dujų vartotojai, jų stabilus darbas neša įmonei didelę ekonominę naudą. Amoniakas yra pagrindinė žaliava trąšų gamybai.

Po kiek laiko buvau pakviestas dirbti į administraciją gamybos direktoriaus pavaduotoju, o vėliau – ir gamybos direktoriumi. Laikas bėgo ir netikėtai man buvo pasiūlyta eiti gamyklos direktoriaus generalinio direktoriaus pareigas.

- Ar jūsų tėvai dar dirba „Achemoje“?

- Jau nebe, bet kai 2006 m. buvo pastatytas naujas amoniako cechas, vienu metu vienam vadovavau aš, kitam - mano tėtis. Dabar jo nėra tarp gyvųjų, o mama išėjo į pensiją.

- Ar kada svarstėte galimybę išbandyti jėgas užsienyje?

- Ne ir dirbdamas Lietuvoje nelabai suprasdavau, kodėl žmonės išvažiuoja, jei yra darbo su perspektyvomis. 

- Ar dabar Jonavoje trūksta darbuotojų?

- Kvalifikuotų specialistų reikėtų daugiau, nors išvykstančiųjų nėra daug. Darbuotojus stengiamės užsiauginti, vidutiniškai žmogų ruošiame pusę metų ar metus. Paprastai, „Achemoje“ įsidarbinę žmonės tampa ilgamečiais darbuotojais, pas mus personalo kaita nedidelė ir siekia apie 5-6 proc. Kai ateina dirbti žmogus be aukštojo, bet jis yra perspektyvus, gali siekti daugiau, suteikiame galimybę mokytis, mokame ir už mokslą. Turime karjeros planą, kuris numato, kas pakeis žmones, per artimiausius 3-4 metus išeinančius į pensiją. Iš anksto apsvarstome kandidatus ir juos po truputį ruošiame.

- Koks yra vidutinis darbo užmokestis „Achemoje“?

- Neatskaičius mokesčių jis siekia apie 1,16 tūkst. eurų. Turime ir motyvacinę sistemą, kartais priedai siekia ir daugiau nei 100 proc. atlyginimo, jei darbas yra ritmingas, ekonomiškai naudotos žaliavos. Sovietmečiu dujų niekas neskaičiuodavo, fakelai galėjo degti ir degti, o dabar kiekvienas amoniako cecho paleidimas kainuoja 2 mln. ir imi galvoti. Jei anksčiau jį paleisdavome per 5 paras, dabar tai padarome per 2. Taigi, žmonėms ir atlygis padidėja, kai jie sutaupo paleidimo laiko.

- Gal dėl darbuotojų galite konkuruoti su kitomis didžiosiomis chemijos įmonėmis?

- Didžiųjų chemijos įmonių Lietuvoje yra nedaug: „Orlen Lietuva“, „Lifosa“ ir „Achema“. Paprastai žmonės vertina ne tik darbovietę, bet ir kaip toli ji yra nuo namų. 

- „Lifosa“ nėra labai toli, bet gal ten atlyginimai didesni?

- Tiesa.

- Lietuvoje vis dažniau kalbama apie darbuotojų ir darbdavių atlyginimų žirkles, galbūt ir „Achemoje“ vadovų atlyginimas yra dešimtimis kartų didesnis nei darbuotojų?

- Tikrai ne, pas mus yra reglamentuota, kiek turi uždirbti inžinerinis ir techninis personalas, kiek - darbininkas, koks turi būti taikomas koeficientas, kad jų atlyginimai skirtųsi. 

- Kai kurie verslai po krizės jaučiasi atsigavę. Kokios jūsų nuotaikos?

Ramūnas Miliauskas

- 2008 m. dar nepasiekėme, tai buvo labai geri metai, geri buvo ir 2011-ieji. Tačiau 2009-2010 m. suveržtų diržų dar neatlaisvinome. 2013 m. baigėme su 5 mln. Lt pelnu, o 2014 m. - nuostolingai.

- Ko tikitės šiais metais?

- Sunku pasakyti, jeigu trąšų kainos liks tame pat lygmenyje kaip pernai ir pavyks susitarti su „Gazprom“ dėl dujų kainos, bus neblogai. Bet tiek ūkininkai, tiek kiti pirkėjai sako: palaukite, dujos pinga, o trąšų kainos nesikeičia? Ar kainas mažina konkurentai, turėtų paaiškėti gegužę. Nors mūsų gaminių paklausa yra stabili, bet pasiūla auga: JAV ėmė išgauti skalūnines dujas ir iš trąšų importuotojo tapo eksportuotoju. Pajėgumus didina ir kitos šalys, kurios turi pigias dujas, pavyzdžiui, Kinija.

Statistikos departamento duomenimis, didesnis darbo užmokestis nei Jonavos rajone yra Vilniuje (817 eurų) ir Klaipėdoje (776,3 eurų).

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ buvo 714,5 eurų. 

Didesnis vidutinis darbo užmokestis nei šalies vidurkis be Vilniaus, Klaipėdos ir Jonavos rajono yra Kaune ir Visagine. DELFI skelbė, kad anksčiau Visaginas į didžiausių atlyginimų savivaldybių trejetuką pateko dėl ten įsikūrusios Ignalinos atominės elektrinės.

Mažiausias vidutinis atlyginimas mokamas Šalčininkų (497,2 eurų), Kalvarijos (523,3 eurų) ir Zarasų (526,1 eurų) rajonuose.