„Užsakymų iš Rusijos mažiau, bet atvažiuoja iš Lenkijos, Baltarusijos. Dalyvaujame parodose, tai daugiau klientų iš Lietuvos. Daugiau atvažiuoja ir latvių“, – portalui DELFI pasakojo Palangos „Lino“ sanatorijos rinkodaros vadovė Inga Birštonienė.
Pasak jos, anksčiau vasaromis turistai iš Rusijos sudarydavo didžiąją dalį klientų, tačiau dabar teks susitaikyti su besikeičiančiais turistų srautais.
„Kainos nedidelės, turime platų paslaugų pasiūlymą, SPA procedūros. Be to, turime ir vietos ligonių“, – toliau kalbėjo pašnekovė.
Su mažėjančiu srautu turistų iš Rusijos jau susitaikė ir Druskininkuose įsikūrusios „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Romualdas Domarkas.
Kaip pasakojo pašnekovas, jau pernai pastebėti mažesni klientų srautai iš Rusijos. Vis dėlto nepabloginti savo padėties sanatorija bando dalyvaudama turizmo parodose. R. Domarkas mato didelį potencialą klientų skaičiui augti iš pačios Lietuvos. Taip pat žadama šiemet dalyvauti turizmo parodoje Vokietijoje, kuria labiausiai domisi rusakalbiai Vokietijos gyventojai.
Pasak R. Domarko, prieš situacijos Rusijoje pasikeitimą iš visų sanatorijos klientų rusai sudarė 27 proc. Dabar planuojama, kad šis skaičius nesieks 20 proc.
„Vis dėlto tikimės, kad skaičiai vasarą išliks kaip pernai. Rusai keičia savo įpročius: anksčiau užsakydavo iš anksto vasarai, dabar prieš porą, tris savaites“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Domarkas prasitarė, kad, jo manymu, rusus nuo Lietuvos atgraso ne tik finansinė padėtis, bet ir vykdoma propaganda.
Viltis – Baltarusijoje
Valstybinis turizmo departamento duomenimis, duomenų apie 2015 m. turistų srautus dar nėra, tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad apgyvendinimo įstaigose per pirmus du šių metų mėnesius šalyje nakvojo 45 proc. mažiau Rusijos turistų nei prieš metus.
„Tuo remiantis galime prognozuoti, kad panašia apimtimi šiemet gali sumažėti ir Rusijos turistų srautas Lietuvos miestuose ir kurortuose“, – teigė Valstybinio turizmo departamento atstovė spaudai Edita Gaigalienė.
Pernai Rusijos turistų apgyvendinimo įstaigose sulaukta 8,8 proc. mažiau turistų nei 2013 m. (222,2 tūkst.). Paskutinį praėjusių metų ketvirtį rusų turistų mažėjimas siekė 19,7 proc.
Vis dėlto turizmo departamentas mato potencialo Baltarusijos rinkoje. Lietuvos ambasados Baltarusijoje duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį vienkartinių vizų baltarusiams išduota 25 proc. mažiau nei prieš metus, bet daugkartinių vizų – 12,5 proc. daugiau.
„Tuo remiantis Valstybinis turizmo departamentas prognozuoja, kad baltarusių srautas į Lietuvą šiemet turėtų išlikti rekordiniame pereitų metų lygyje ir neturėtų mažėti“, – svarstė E. Gaigalienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad per paskutinius penkerius metus turistų srautai iš Baltarusijos nuolat augo. Pernai apgyvendinimo įstaigose jų apsistojo 16 proc. daugiau nei 2013 m. Valstybinis turizmo departamentas skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje lankėsi apie 460 tūkst. Baltarusijos turistų.
„Rusijos turistų praradimus kompensuoja srautų pakilimas iš kitų svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų bei kaimyninių Baltijos šalių. Itin džiaugiamės Vokietijos rezultatais - Vokietija pernai pirmą kartą užkopė į TOP trejetuką didžiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų (po Rusijos ir Baltarusijos). Pernai pirmajame TOP 10-uke iš pačių svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų džiugino augantys turistų srautai iš Latvijos (+25,9 proc.), Italijos (+16,9 proc.), Vokietijos (+9,1 proc.) ir Estijos (+13 proc.)“, - vardijo Valstybinio turizmo departamento atstovė spaudai.
E. Gaigalienė taip pat paminėjo, kad į šalių, iš kurių atvyksta daugiausia turistų, dešimtuką pateko ir dvi naujos šalys: Ukraina (65,2 proc. augimas) ir JAV (24,8 proc. augimas).
„Daug dirbama ir daug rinkodaros priemonių (nuo elektroninės rinkodaros iki lauko reklamų) numatyta Skandinavijos šalyse. Tokių turistų labai norime. Tai patikimi, turtingi ir smalsūs turistai“, – teigė ji.
Siūlo žiūrėti ne tik į turistų skaičių
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat spėja, kad šiemet turistų iš Rusijos turėtų sumažėti 40-50 proc.
„Labiausiai tai pajuto kurortai. Jie labiausiai atsisuko į lietuvišką klientą. Birštoną ir Druskininkus užpildo lietuviai ir, kaip ir būtų keista, latviai“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, su oro uostais dirbama prie plano, kad į Lietuvą daugiau galimybių atvykti turėtų turistai iš Skandinavijos šalių, ypač Švedijos ir Norvegijos. Taip pat nereikėtų pamiršti Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.
„Žiūrėsime, kaip bus su rubliu, bet ir toliau dirbsime ta kryptimi, nes niekada neaišku, kaip pasikeis situacija“, – kalbėjo ji.
E. Šiškauskienės teigimu, taip pat dėmesį reikia išlaikyti ir Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos rinkoms.
Viena iš didžiausių svajonių turizmo sektoriuje – pritraukti turistų iš tolimųjų rinkų. Aktyviai dirbama su Izraeliu. Taip pat planuojama su kitomis Baltijos šalimis bandyti užkariauti Kinijos, Japonijos, JAV turistų širdis.
E. Šiškauskienės teigimu, nevalia užmiršti ir konferencijų turizmo potencialo. Tam džiugiai sutinkamas Vyriausybės noras sostinės Sporto rūmus paversti konferencijoms tinkamu centru.
Tačiau to neužtektų: pašnekovė akcentuoja, kaip svarbu yra tiesioginiai skrydžiai iš didžiųjų oro uostų, kaip Londono Heathrow, bei į Lietuvą skraidančios tradicinės oro linijos, o ne tik pigių skrydžių bendrovės.
„Kalbant apie turistus, turime daug turistų iš Lenkijos – didelės grupės, bet pigios kelionės. Buvo pamąstymas, kad rinkas rinktis ne tik tas, kurios atveda daug turistų, bet ir tas, kur turistai palieka daugiau pinigų. Gal kartais ne tiek svarbu kiekis, kiek paliekamos turistų lėšos“, - pastebėjo E. Šiškauskienė.
