Kitų šalių praktika rodo, kad iš to laimi visi. Visų pirma, įgyvendinami projektai, kurie kitaip visai liktų neįgyvendinti. Žmonės gauna reikiamas paslaugas, infrastruktūros objektus, kuriais gali naudotis, verslas uždirba teikiamas paslaugas apmokestindamas, moka mokesčius valstybei. Geri tokių projektų pavyzdžiai Europoje – mokamos automobilių stovėjimo aikštelės, mokami keliai ir įvairūs kiti infrastruktūros objektai. Žinoma, labai svarbu pasirinkti visiems naudingą modelį – kad ir visuomenės interesas būtų patenkintas, ir verslas būtų apsaugotas.
Nors visai neseniai apie VPSP projektus daug kalbėta, tačiau iki šiol Lietuvoje jie sunkiai skinasi kelią. Pavyzdžiui, naujų kalėjimų statybos ir eksploatacijos projektas jau įstrigęs daugiau kaip 2 metus, daugelis kelių bei uostų infrastruktūros projektų taip pat liko tik popieriuje. Žinoma, turime ir gerosios praktikos pavyzdžių kaip Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos statyba, Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas, Šiaulių arena ir kt.
Pagal Finansų ministerijos 2014 m. sausio 1 d. duomenis, daugiausiai VPSP sutartys sudaromos vietos valdžios lygmeniu. Praėjusiais metais VPSP sutartys yra įgyvendintos 22 savivaldybėse. Iš viso – 35 VPSP sutartys, iš kurių 33 yra koncesijų sutartys ir tik 2 – valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartys.
2013 metais tokia sutartis buvo sudaryta tik viena. Tai jau minėtas „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“, kurį sudarė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šio projekto darbai jau pradėti.