Finansų analitikai „Savaitei“ tvirtino, kad siūlymas įvesti mokesčius nenurodant, kaip konkrečiai tai padaryti, pasmerktas žlugti. Beje, taip ir atsitiko praėjusių metų pradžioje, kai buvo svarstomas automobilių mokestis.
Vertindami Tarptautinio valiutos fondo išvadas, finansų specialistai pastebi ir klaidų, kai optimizmas grįstas greitu eksporto perorientavimu iš Rusijos į kitas rinkas, tačiau neatsižvelgiama, kad transporto ir logistikos bendrovės, reeksportuojančios produkciją į Rusiją, negali nieko diversifikuoti ir jų nuostoliai neišvengiami. Na, o štai sumažintos fondo prognozės dėl Bendrojo vidaus produkto augimo neišgąsdino nei finansų analitikų, nei Premjero su finansų ministru.
Tik puse procento Tarptautinio valiutos fondo sumažintas Lietuvos Bendrojo vidaus produkto augimas – nuo pernai skelbto 3,1 iki 2,8 – nudžiugino ir Premjerą, ir finansų ministrą. Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė sėkmingai susidorojo su iššūkiais: surado naujas eksporto rinkas ir sušvelnino Rusijos embargą. Verslo darbdavių konfederacijos ekonomikos ekspertas Stasys Jakeliūnas pritaria, kad ir sumažinta ekonomikos augimo prognozė žada stabilumą gyventojų piniginėse.
„Jeigu nedarbas nepradės augti tam tikruose sektoriuose, tai gyventojams ir pensininkams turėtų netgi pagerėti situacija. Vyriausybės sprendimas buvo didinti pensijas nuo liepos mėnesio, jis gali būti, ko gero, įgyvendintas, nors tam nelabai turime lėšų, bet vis tiek jau įsipareigojimas priimtas. Ir MMA, ko gero, taip pat bus grįžtama prie šito klausimo“, – teigia Verslo darbdavių konfederacijos ekonomikos ekspertas Stasys Jakeliūnas.
Bankų ekonomikos ekspertai taip pat sako, kad Tarptautinio valiutos fondo prognozės optimistiškos. Fondo vertinimu, trečdaliu susitraukusį eksportą į Rusiją bei Sandraugos šalis, turėtų kompensuoti eksportas į atsigaunančią euro zoną ar kitas valstybes. O atpigusi nafta, žema infliacija ir tebeaugantis vidutinis darbo užmokestis paskatinti dar didesnį namų ūkių vartojimą.
Tačiau nebūtinai taip gali nutikti. Pasak „Swedbanko“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei šių metų pradžioje buvęs spartus eksporto traukimasis ir sumenkęs namų ūkių vartojimas užsitęstų, šalies ekonomikos augimas gali nesiekti ir 2 procentų. Lūkesčiai labai greitai gali susvyruoti ir dėl besikeičiančių įvykių Ukrainos bei Rusijos kare. Jam vėl įsismarkavus gyventojai daugiau taupytų, o ne vartotų.
„Viena iš pagrindinių klaidų, kurią daro ir, manau, padarė TVF, vertindamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas, tai džiaugsmas dėl Lietuvos eksportuotojų gebėjimų nukreipti eksportą į kitas rinkas, bet Rusijos rinka Lietuvos gamintojams yra visiškai nesvarbi, galima sakyti, tai liečia tiktai maisto pramonę ir pagal eksporto rinkos dydį yra tik aštuntoje vietoje. Bet problema yra ta, kad į Rusiją keliauja labai daug reeksportuojamos produkcijos iš Vakarų Europos iš kitų pasaulio valstybių, šitoj vietoj Lietuvos transporto, logistikos sektorius negali nieko diversifikuoti, negali nukreipti savo veiklos į kitas rinkas. Ir būtent per šią sritį mes pamatysime didžiausią neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai“, – aiškina N. Mačiulis.
N. Mačiulis teigia, kad Tarptautinio valiutos Fondo prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas įvairias veiklos sritis veiks skirtingai. Nuo Rusijos nepriklausančioje pramonėje, informacinių technologijų srityje ir toliau bus augimo tendencijos: daugės darbo vietų ir didės atlyginimai. Tačiau to vargiai galima tikėtis transporto, logistikos, turizmo versluose.
Tarptautinis valiutos fondas jau ne pirmus metus rekomenduoja sumažinti darbo mokesčius, o vietoj jų pajamas rinkti apmokestinat nekilnojamąjį turtą ar automobilius. Finansų analitikai tokias kalbas be konkrečių įgyvendinimo būdų pasiūlymo mano esant pasmerktas žlugti.
„Idėja, kad reikia įdiegti automobilio, galbūt visuotinį turto mokestį, apskritai mažinti darbo apmokestinimą, didinti užmokestį – ta idėja yra gera, tačiau kaip įgyvendinti tai Lietuvoje – jie tokių detalių rekomendacijų nepateikia“, – sako banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Premjeras sako, kad Vyriausybė naujų mokesčių kol kas neplanuoja. Ekonomistai taip pat mano, kad iki artėjančių Seimo rinkimų Vyriausybė staigių judesių stengsis nedaryti – nesiims nepopuliarių sprendimų ir naujų turto mokesčių neįves.
„Bent jau ekonomikos ir finansų politikos, mokesčių sistemos srityje, manau, kad pokyčių tikrai nebus, pagrindinis klausimas, kas vyks su pensijų sistema. O ten gali iškilti finansavimo būtinybė“, – tvirtina S. Jakeliūnas.
„Daugiausiai ko reikėtų tikėtis ir ką paragino padaryti TVF: bent iš dalies įdiegti naująjį socialinį modelį, nes tie lankstesni darbo santykiai padėtų kurti darbo vietas, ypač šiuo laikotarpiu, kuomet kai kuriuose sektoriuose mažės darbo vietų dėl neigiamos Rusijos įtakos“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Kai kurie ekonomistai abejoja, kad iki kitų rinkimų Seimas apsispręs ir dėl naujojo socialinio modelio. Tačiau akivaizdu, kad šiandien priimti sprendimai turės įtakos, kaip šalies finansus pavyks subalansuoti ne tik šiemet, bet ir ateityje: po penkerių ar dešimties metų.
Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijose pabrėžiami ilgalaikiai tikslai. Atkreipiamas dėmesys į investicijų pritraukimo būtinybę, o tam, pasak N. Mačiulio, reikia lankstesnių darbo santykių, išsilavinusios visuomenės, žemesnio korupcijos lygio. Taip pat rekomenduojama reformuoti švietimo sistemą.
Šiuo metu darbo rinkoje rekordiškai trūksta darbuotojų, tačiau 180 000 užsiregistravusiųjų Darbo biržoje neįsidarbina, nes neatitinka darbo rinkos poreikių. Ar Tarptautinio valiutos fondo prognozės ir premjero bei finansų ministro optimizmas pagrįsti – gali paaiškėti vos po kelių mėnesių.
