Tai skelbia gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“.
Lietuvos gyventojų nuomone, gauti pirmąjį darbą žmogus turėtų iki 20 metų, pradėti savarankišką gyvenimą nuo tėvų – būdamas 22, apsidrausti gyvybę – 25, susituokti – 26, susilaukti pirmosios atžalos – 27, įsigyti pirmąjį būstą ir pradėti kaupti lėšas pensijai – 28, pradėti investuoti – 29 metų amžiaus.
Įdomu tai, kad šiuo požiūriu vyrų ir moterų nuomonės sutampa.
„Nors tuo metu įtampos, atsakomybės ir rūpesčių žmogaus gyvenime tik padaugėja, apklaustųjų nuomone, įžengęs į trisdešimtmetį žmogus turi daugiausia pasitikėjimo savimi, tuo metu jo santykiai ir asmeninis gyvenimas pasiekia piką, jis gali džiaugtis gera sveikata ir fizine būkle, aukščiausiomis, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, pajamomis“, – tyrimo rezultatus apibendrino „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Pasak jos, karjeros viršūnę Lietuvos gyventojai dažniausiai planuoja pasiekti iki 39-erių, o į pensiją didžioji dalis apklaustųjų norėtų išeiti sulaukę 59 metų.
Daugiausiai uždirbantys 30-40 m. žmonės. Vidutiniškai, jų pajamos, apklausos duomenimis, siekia 750 eurų. 680 eurų uždirba 20-30 m. ir 40-50 m. žmonės, o 650 eurų – 50-60 m. žmonės.
Didesnės 30-40 m. gyventojų pajamas, anot A. Grabinskės, galima paaiškinti prisitaikymu prie šiuolaikinio verslo poreikių. Šios grupės gyventojai dažniausiai yra įgiję paklausų išsilavinimą, moka kalbų ir yra konkurencingi darbo rinkoje.
„Vakarų visuomenėje su amžiumi pajamų kreivė kyla į viršų, nes žmonės padaro karjerą, išplėtoja verslus. Veikiausiai teks palaukti dar dešimtmetį, kol 30-40 m. žmonės taps vyresni ir jau būdami vyresni nei 40-ies uždirbs daugiau nei 20-30 m. žmonės“, - mano A. Grabinskė.
Pasak jos, tam, kad žmogus senatvėje jaustųsi finansiškai aprūpintas, savo santaupoms jis turėtų skirti apie 10 proc. savo pajamų nuo 30-ies metų.
„Norėdami pasiekti šių tikslų lietuviai jau dabar turėtų susimąstyti, kaip finansiškai pasirengti šiam gyvenimo etapui ir užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje“, – komentuoja A. Grabinskė.
Lietuvos gyventojus palygino su Jungtinės karalystės
Bendrovė, kilusi iš Jungtinės Karalystės (JK), palygina, kad gyventojai JK geriausiu amžiumi įvardija 35-uosius gyvenimo metus.
Skiriasi ir kitos socialinio portreto detalės: Lietuvos gyventojai dažniau nurodo, kad jiems svarbu keliauti (26 proc.), kai JK tai svarbiu dalyku įvardija 20 proc.
Penktadaliui Lietuvos gyventojų rūpi karjeros progresas, kai JK tai rūpi 8 proc.
„JK, matyt, finansiniai klausimai netampa pagrindiniais žmogaus gyvenime, - sako A. Grabinskė. - Žmonės ten yra labiau užtikrinti dėl karjeros, ją priima kaip duotybę: tvarkingai susiformavusioje visuomenėje, jei gyveni tvarkingai ir atsakingai, savaime suprantama, kad susitvarkysi su karjera“, - kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, buvo daug permainų, kai paaiškėjo, kad nebūtinai geras išsilavinimas reiškia sėkmingą karjerą.
„Gerai prisimenu pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, kai žmonės geriausiai gyveno kažkur važinėdami, prekiaudami turguje ir išsilavinimas buvo bevertis. Veikiausiai žmonėms iki šiol yra daug klaustukų galvoje, ko iš tikrųjų reikia, kaip tą karjerą padaryti“, - mano A. Grabinskė.
15 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jiems svarbu padėti vaikams, kai JK tai svarbu 8 proc.
Labai skiriasi gyventojų pajamos ir poreikiai: jei Lietuvoje pajamos siekia 690 eurų, o jų pajamų poreikis siekia apie 1350 eurų, tai JK pajamos siekia 2 400 eurų, kai poreikis yra 3 010 tūkst. eurų.
Paklausta, kodėl Lietuvos gyventojai, palyginti su JK, nori anksčiau gyventi atskirai nuo tėvų, greičiau sukurti šeimą, A. Grabinskė paaiškina, kad veikiausiai tam įtakos turi visuomenės stabilumas ir, atitinkamai, vyresnės kartos žmonių finansinis pajėgumas.
„Jeigu tėvai jaučiasi finansiškai nelabai užtikrinti, galbūt vaikams tenka daugiau iniciatyvos: reikia pradėti patiems. Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje yra jaunuolių ir pakankamai brandaus amžiaus žmonių, gyvenančių pas tėvus, savo aplinkoje, bet, matyt, ir turto visuomenėje yra sukaupta daugiau, yra daugiau galimybių. O jeigu tėvai gyvena nedideliame bute ir finansinė situacija pakankamai įtempta, jaunas žmogus turi imtis iniciatyvos ir, be abejo, jis nori kurti savo gyvenimą“, - mano ji.
Kas gyventojus neramina
Jauniausiems Lietuvos gyventojams, beveik penktadaliui 20-30 m. ir 17 proc. (30-40 m.) atstovų nerimą kelia jų karjeros progresas.
Vyresnėms kartoms karjeros svarba mažėja, ją keičia kiti gyvenimo iššūkiai – kasdienių poreikių tenkinimas bei finansų stabilumas.
Gyventojai norėtų gauti kone dvigubai daugiau pajamų nei gauna dabar. Apklausa parodė, kad didžiausią pajamų stygių jaučia 40-50 m. amžiaus grupės atstovai, jiems iki finansinio saugumo užtikrinimo kas mėnesį trūktų net iki 820 eurų.
Labiausiai finansiškai užtikrinti Lietuvoje jaučiasi 30-40 m. amžiaus grupės atstovai, jiems kas mėnesį užtektų papildomai gauti apie 580 eurų.
Pastaroji žmonių grupė vidutiniškai gauna ir didžiausias mėnesio pajamas – apie 750 eurų.
„Lyginant su Jungtine Karalyste, uždirbame kone tris kartus mažiau, tačiau savo finansiniam saugumui užtikrinti, gyvybės draudimo įmokoms skiriame net 40 kartų mažiau lėšų nei britai“, – sako A. Grabinskė.
Gyventojų nuomonės tyrimą „Aviva Lietuva“ užsakymu vasario 16–24 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1002 respondentai.
