Ukrainoje dirba ir daugiau Lietuvos specialistų, tai - buvęs Lietuvos finansų ministras bei Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius, muitus, auditą ir kovą su sukčiavimu, o dabar Ukrainos verslo ombudsmenas Algirdas Šemeta, taip pat Lietuvos – Ukrainos investicinės bankininkystės specialistas, Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.
Viešėdamas Lietuvoje A. Audickas pripažino, kad Ukrainoje korupcija yra viena baisiausių problemų ir įvardijo keletą jos priežasčių.
Anot A. Audicko, Ukrainoje yra apie 3,3 tūkst. valstybei priklausančių bendrovių, iš kurių veiklą vykdo kiek daugiau nei 1,8 tūkst., likusios yra likviduojamos, bankrutuojančios arba nevykdo veiklos. Vertinant pagal turtą, pirmajam 100-ui tenka 94 proc. visos valstybinių įmonių vertės.
Viena didžiųjų įmonių yra Ukrainos geležinkeliai, kurioje dirba apie 350 tūkst. žmonių – daugiau nei Kauno gyventojų.
Pasak jo, dauguma Ukrainos valstybinių įmonių yra neaudituojamos tarptautinių auditorių, nes šiam tikslui skiriama apie 2 tūkst. eurų, taip pat jos neturi valdybų, tad apie įmonių strategiją sprendžia jos vadovas ir ministras. Lietuvoje yra kitaip, valstybės valdomos bendrovės turi valdybas, į kurias yra skiriami ir atsakingų ministerijų atstovai, kurie nuolat stebi įmonės veiklą.
„Ukrainoje yra ir kita problema – didelė informacijos asimetrija, žmonės beveik nieko nežino apie valstybines įmones, beveik neįmanoma sužinoti jų finansinius rezultatus“, - kalbėjo A. Audickas.
Kita korupcijos priežastis, anot jo, oligarchai, kurie atrodo lyg sektinais pavyzdžiais, sėkmės sinonimais.
„Jei Vakarų pasaulyje sektini verslininkai yra „Microsoft” įkūrėjas Billas Gatesas (turtas apie 79 mlrd. USD), investuotojas Warrenas Buffetas (71,3 mlrd. USD), „Tesla Motors“ išradėjas Elonas Muskas (11,7 mlrd. USD), tai Ukrainoje pavyzdžiais yra metalurgijos, energetikos ir finansų magnatas Rinatas Akhmetovas (10,1 mlrd. USD), finansų, naftos ir dujų magnatas Ihoris Kolomoiskis (2,3 mlrd. USD), metalų ir medijos magnatas Viktoras Pinchukas (1,9 mlrd. USD), naftos ir dujų, chemijos pramonės atstovas Dmirijus Firtashas (1,5 mlrd. USD)“, - kalbėjo A. Audickas.
Šį žingsnį jis žengė po to, kai ginčas su P.Porošenka dėl pagrindinės valstybinės naftos ir dujų įmonės kontrolės peraugo į atvirą konfrontaciją.
Pasak A. Audicko, kai kurie oligarchai nevengia elgtis provokuojančiai, pavyzdžiui, turėdami valstybinių įmonių akcijų užsirakina jų pastatuose ir neleidžia valstybės atstovams pamatyti dokumentų, užtveria kelius ir panašiai.
„Jei už tokį elgesį nebus baudžiama, verslo aplinka Ukrainoje veikiausiai sparčiai nesikeis“, - mano A. Audickas.
Ukrainos turtai
Nors Ukrainos Rytuose šiuo metu vyksta karas, per kurį jau žuvo apie 6 tūkst. Ukrainos gyventojų, o dar apie 50 tūkst. žmonių kariauja, šalyje yra kelios sėkmingos sritys.
Ukrainoje ekonomikos varikliais, anot A. Audicko, išlieka žemės ūkis, metalurgija ir pramonė.
„Žemės ūkis yra svarbi ekonomikos dalis ne dėl to, kad Ukraina yra neišsivysčiusi valstybė, o dėl to, kad jai priklauso apie 25 proc. viso pasaulio juodžemio, taigi, žemė yra labai derlinga, - kalbėjo jis. - Šalis yra stipri ir kai kuriuose aukštųjų technologijų srityse, pavyzdžiui, informacinių technologijų, aviacijos. Tikiuosi, kad jie ateityje augs.“
Ukrainoje yra ir daugiau didžiųjų valstybinių įmonių, tai - energetikos „EnergoAtom“, „NaftoGaz“, „Centrenergo“, „Ukrhydroenergo“. Šalyje plėtojama branduolinė energetika, veikia 4 atominės elektrinės, kurios pagamina 25 proc. šalies elektros poreikio.
Pramonės srityje vienos didžiausių įmonių yra „TurboAtom“, „Electrotyazhmash“, o kituose sektoriuose - „State food and grain corporation of Ukraine“, „Odessa Port Plant“ ir „Ukrspyrt“.
Užsidirbti yra iš ko, bet investuotojai neskuba
Pagal „Doing Business“ skaičiavimus 2015 m., Ukraina nėra patraukli vieta verslui ir užima 96 vietą.
Ukrainos ekonomika smunka, sparčiausiai – Rusijos karių ir separatistų užgrobtose zonose, kur nuosmukis siekia apie 25 proc. Likusioje šalies dalyje jis siekia vidutiniškai 3 proc., o bendras ekonomikos susitraukimas - 6,8 proc.
„Šiuo metu tai yra esminė Ukrainos ekonomikos problema. Ekonomika negali augti dėl konflikto, investuotojai taip pat laukia, - pasakojo A. Audickas. - Šitas karas siurbia tiek Ukrainos finansinius, tiek dėmesio ir sprendimų priėmimo resursus. Daug laiko skiriama galvojant, kaip išspręsti konfliktą, o ne kokios reformos valstybei yra būtinos.“
Visgi, jis teigia pastebėjęs, kad investuotojai iš Ukrainos nesitraukia, o verslo aplinka keičiasi, vyksta verslo sąlygų gerinimo reforma.
„Investuotojai laukia, kaip pasibaigs karas. Tai yra gera žinia, belieka tikėtis, kad kai padėtis pasikeis, ir daugiau jų ateis į Ukrainą, nes ši šalis yra daug žadanti verslui. Manau, šalis laukia nebloga ateitis, tik ji ateis ne per metus, dvejus, bet per 5 – 10 metų“, - kalbėjo A. Audickas.
Gyvenimas Kijeve – lyg taikos metu
A. Audickas Ukrainos Vyriausybėje dirba 3 mėnesius ir sako iki šiol gyvendamas Kijeve nepastebėjo, kad sostinėje jaustųsi karas šalies Rytuose.
Pats A. Audickas skaičiuoja, kad apsistoti Kijeve esančiame valstybiniame 4 žvaigždučių viešbutyje „Dnipro“ galima už 25 eurus, o pietūs, pavyzdžiui, ekonomikos ministerijos valgykloje, galima suvalgyti už 1 eurą.
Ekonomikos ministro patarėjas sako, kad Ukrainai reikia ne vienos struktūrinės reformos, todėl sugalvota, kaip rasti tai galinčių atlikti specialistų. Pasak jo, būsimas reformas kuria ekspertų komanda, kurią sudaro ne valstybės tarnautojai.
„Pirmiausiai jie dirbo savanoriškais pagrindais, vėliau mes radome galimybių jų darbą apmokėti iš įvairių finansinių donorų skiriamų lėšų“, - dėstė A. Audickas.
Tai – kad Ukrainoje valstybės aparatas dirba ne itin efektyviai, yra sakęs ir A. Abromavičius.
Pavyzdžiui, Ukrainos ekonomikos ministerijoje dirba apie 1 200 žmonių, bet jie įsikūrę trijuose skirtinguose pastatuose. Tai - neefektyvu, nes žmonės darbo laiką leidžia stovėdami kamščiuose.
„Dabar norime žmones perkelti į du pastatus ir galiausiai į vieną“, - kalbėjo A. Audickas.
Ukrainoje gyvena 43 mln. žmonių, Europoje pagal gyventojų skaičių šalis yra 6 vietoje. Ukraina yra užima 604 kv. km ir Europoje užima antrą vietą po Prancūzijos.
