Prestižiniame Vilniaus rajone, netoli Vingio parko esančioje M. K. Čiurlionio g. gyvenančius „VP dešimtuko“ narius bei jų kaimynus į teismą padavė dabar jau bankrutuojančios daugiabučio namo savininkų bendrijos bankroto administratorius.
Jis teigia, kad per kelerius metus net 62 nekilnojamojo turto savininkai nesumokėjo 36 tūkst. eurų (124 tūkst. litų), o kadangi namo bendrijai dar 2011 m. buvo iškelta bankroto byla, bendrijos bendraturčiai privalo prisiimti atsakomybę.
Tokia bankroto administratoriaus pozicija šokiravo ne tik didelių turtų per savo gyvenimą nesusikrovusius namo gyventojus, bet ir čia savo nekilnojamąjį turtą valdančius milijonierius. Visi jie kategoriškai nesutinka su pateiktais ieškinio reikalavimais ir mano, kad pinigus reikėtų išieškoti iš tų, kurie netinkamai atliko pareigas, kai vadovavo bendrijai. Arba – tiesiog skolas nurašyti.
Šioje istorijoje paaiškėjo ir gana neįtikėtinų dalykų – iš bendrijos sąskaitos beveik 10 tūkst. eurų (34 tūkst. Lt) pasisavino antraeilėse pareigose dirbusi buhalterė. Moteris iš kitų bendrijų, kuriose taip pat tvarkė buhalteriją, sąskaitų per du kartus į dabar jau bankrutuojančios bendrijos sąskaitą pervedė pinigus, kuriuos tą pačią dieną išgrynino.
„Ji žinojo, kad labai sunkiai serga, todėl nutarė pralobti svetima sąskaita – netrukus ji mirė ir mūsų pinigus nusinešė į kapus“, – neslepia gyventojai.
Kad pinigai pasisavinti, namo gyventojai sužinojo tik po kelerių metų – jau buvo suėjęs trejų metų baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminas. Nors buhalterės niekas jau nebūtų apkaltinęs nusikaltimu, tačiau, anot gyventojų, pinigus buvo galima išsiieškoti iš jos turto paveldėtojų.
Dar daugiau kaip 9 tūkst. eurų (30 tūkst. Lt) bankrutuojanti namo bendrija privalo sumokėti vienam sargui, kurį neteisėtai buvo atleidę iš darbo – vyras teisme laimėjo bylą prieš bendriją.
Kitą skolos dalį sudaro iš bankrutuojančios bendrijos atleistiems darbuotojams priklausantys atlyginimai, išeitinės kompensacijos bei neišmokėtas užmokestis už nepanaudotas atostogas. Dar dalis skolos susidarė dėl to, kad kai kurie namo gyventojai nemokėjo komunalinių mokesčių, o bendrijos atstovai nė nepasivargino, jog skolos būtų sugrąžintos.
Nemažą dalį skolos sudarė mokesčiai, kurie buvo renkami daugiabučio teritoriją saugantiems apsaugos darbuotojams – maždaug 100 kv. metrų ploto buto savininkai vien už apsaugą per mėnesį turėjo mokėti po daugiau kaip 30 eurų (100 Lt). Tuo metu šalia esančios ambasados apsaugininkų net neturėjo.
Kreditorių eilėje – ir Turto bankas, perėmęs skolą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, laukianti mokesčių už darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus.
Jokių išimčių – skolų reikalauja ir iš milijonierių
Skolų naštos slegiami namo gyventojai nemano, kad privalo sumokėti už „kažkieno klaidas“ – atsikirsdami į bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį žmonės nurodė, jog yra pateko į nepavydėtiną situaciją, kai padarė klaidą, nuspręsdami bankrutuoti.
„Sakiau, kad bankrotas mums nebus panacėja“, – neslėpė viena namo gyventoja.
Bankroto administratoriaus teisininkas Dainius Skrivelis sako, kad Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs kreditorinius reikalavimus, todėl dabar yra sprendžiama, ar bendrijos bendrasavininkai gali atsakyti už bendrijos prievoles.
Anot jo, namo gyventojai privalo padengti ir įsiskolinimą, kuris susidarė dėl nusikalstamų dabar jau mirusios buhalterės veiksmų.
„Bendrijos aukščiausias valdymo organas yra bendrijos susirinkimas, jis turi prižiūrėti, kaip yra vykdomos funkcijos, o kadangi tinkamai neatliko savo pareigų, privalo prisiimti atsakomybę, – įsitikinęs kitas bankroto administratoriaus teisininkas Karolis Dudėnas. – Mes manome, kad už visas skolas, kurios yra patvirtintos, privalo atsakyti bendrijos bendrasavininkai.“
Teisininkas neišskyrė nė vieno bendrijos nario – visi privalo susimokėti, įskaitant ir didžiausią „Maximos“ akcininką N. Numavičių bei jo tėvą.
„Manome, kad ir jie yra skolingi“, – pabrėžė K. Dudėnas.
Stebisi, kodėl turi mokėti, jeigu skolų neturėjo
Administratoriaus paskaičiavimais, M. K. Čiurliono g. jau negyvenantis, bet turtą valdantis N. Numavičius liko skolingas daugiausiai – daugiau kaip 2,1 tūkst. eurų (7,4 tūkst. Lt), o jo tėvas V. Numavičius – 640 eurų (2,2 tūkst. Lt).
Tame pačiame daugiabutyje nuosavybę turintis kitas „Maximos“ akcininkas G. Marcinkevičius su žmona, anot administratoriaus, liko skolingi 870 eurų (3 tūkst. Lt). Tuo metu „VP Grupės“ akcininko I. Staškevičiaus žmonai I. Staškevičienei pareikštas ieškinys dėl 1,5 tūkst. eurų (5,2 tūks. Lt) skolos.
Bankroto administratorius pretenzijų turi ir Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho žmonai J. Blažytei – iš jos siekia prisiteisti beveik 360 eurų (1,3 tūkst. Lt). Skolos reikalaujama ir iš „Vilniaus kailių“ valdybos pirmininko V. Vasiliausko, žinomos diplomatės Inos Marčiulionytės bei kitų.
Mano, kad būtų pažeistas teisingumo principas
Daugiabutyje gyvena ir šiuo metu dėl kontrabandos teisiamo vadinamojo kontrabandos karaliaus V. Karaliaus dabar jau buvusi sutuoktinė K. Karalienė – iš jos siekiama prisiteisti daugiau kaip 500 eurų (1,8 tūkst. Lt).
Dėl neteisėto praturtėjimo išteisintas jai atstovaujantis sūnus Edgaras Karalius sako, kad K. Karalienė visą laiką sąžiningai ir laiku mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, niekada bendrijai nebuvo skolinga, todėl teisme pareikštu ieškiniu bankroto administratorius siekia, kad ji už tas pačias paslaugas sumokėtų dar kartą.
„Visi bendrijos nariai jokios žalos nepadarė, skolų neturi, o jeigu bendrija turi skolų, tegul ji ir atsako“, – E. Karalius pažymėjo, kad daugiabučio namo savininkų bendrijai yra taikoma ribota atsakomybė.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Numavičiams bei I. Staškevičienei atstovaujantis advokatas Pranas Švedas, pažymėjęs, kad jo klientai visada sumoka mokesčius už jiems pateikiamas sąskaitas.
Teisininkų teigimu, jeigu gyventojai būtų priversti dar kartą sumokėti už jiems suteiktas paslaugas, būtų pažeistas teisingumo principas.
„Nejaučiu jokios kaltės, nes visus mokesčius esu sumokėjęs“, – sakė verslininkas, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis, iš kurio bankroto administratorius taip pat reikalauja pinigų.
Anot jo, bendrijos nariams neturėtų būti primesta našta vien dėl to, kad kažkas laiku nemokėjo mokesčių, o už tai atsakingi asmenys šių skolų neišsireikalavo.
Verslininkas taip pat pabrėžė, kad dalis skolų susidarė ir dėl to, kad iš gyventojų surinktais pinigais nebuvo apmokėtos visos jiems suteiktos paslaugos. „Taip ir niekas nepasakė, kodėl mūsų sumokėti pinigai nebuvo pervesti“, – sakė N. Nasvytis.
Panašios pozicijos laikosi ir kiti daugiabučio namo gyventojai, manantys, kad bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Bet kai kurie gyventojai mano, kad atsakomybę turėtų prisiimti bendrijos vadovai, neatsakingai vykdę savo pareigas.
Kuo baigsis ši istorija, dar neaišku, bet teismas savo verdiktą turėtų paskelbti dar iki šių metų vasaros.
