Taigi eksportas iš Lietuvos į Kiniją iš esmės jau ima aktyvėti. Čia svarbu pasakyti, kad pastaruoju metu Kinijos ekonominės politikos svorio centras persikelia ant kitos – vidaus rinkos – kojos. Ilgą laiką ši valstybė savo ekonomikos plėtrą grindė ekstensyviais veiksniais, orientavosi į pigų eksportą ir labai didelį konkurencingumą sąnaudų bei kainų požiūriu. Eksportas buvo neginčijama Kinijos ūkio varomoji jėga. Ilgą laiką dėl to Kinijai pavykdavo pasiekti dviženklį ekonomikos augimo tempą. Dabar ekonominės politikos akcentai keičiasi. Net ir politiniu lygmeniu pripažinta, kad Kinijai reikia labiau subalansuotos plėtros, paremtos ne tik pigiu eksportu, bet ir vidaus rinkos puoselėjimu, leidžiant sparčiau augti realioms gyventojų pajamoms, investuojant daugiau lėšų į transporto ir socialinę infrastruktūrą. Tai turėtų garantuoti didesnę perkamąją galią šalies viduje, įskaitant ir didėjantį importo poreikį. Taigi Kinijos rinkos importo prekių apetitas turėtų augti net ir lėtėjant šios šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtrai.
Manau, kad strateginiu požiūriu Lietuvos gamintojams verta žvalgytis po šią rinką ir pradėti joje dirbti. Žinoma, ne visi gali dirbti pagal tą patį veiklos modelį, nes Kinija yra milžiniška rinka. Kalbėti apie eksportą į Kiniją apskritai sudėtinga žvelgiant iš tokios šalies kaip Lietuva pozicijų. Juk Kinijos paklausa yra gigantiška ir turbūt vidutinė statistinė mūsų įmonė, panaudodama savo gamybos pajėgumus net 100 proc., galėtų patenkinti tik mažytę jos dalį. Vis dėlto orientuotis į tam tikrus regionus ir miestus, megzti santykius su Kinijos verslininkais – tikslinga jau dabar. Tai pasiteisintų ir taktikos požiūriu – juk Rusijos rinka sparčiai užsidaro, o ES rinka kol kas nesiplėtoja taip, kaip norėtume, todėl eksportuojančiam verslui nepavyksta atskleisti viso savo potencialo. Alternatyvios pardavimo rinkos reikalingos jau dabar ir Kinija – viena įdomesnių.
Šiuo metu verslininkai nurodo, kad netrukus po to, kai Rusijai buvo pritaikytos sankcijos, prasidėjęs euro silpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu didina JAV dolerio zonos ar jos orbitoje esančių šalių rinkos patrauklumą. Kinijos juanis susietas su JAV doleriu ir jo atžvilgiu per pastaruosius metus kito labai nedaug. Taigi, drauge su JAV doleriu juanis pabrango euro atžvilgiu, o tai eksportą į Kiniją daro dar konkurencingesnį. Rinkos patrauklumas auga ir tai jau pastebi mūsų gamintojai. Šiuo metu vienu Lietuvos eksporto politikos prioritetų tampa trečiųjų rinkų paieška ir įsitvirtinimas jose. Net ir Japonijos ekonomika, kuri ilgą laiką buvo įklimpusi, dėl ekonomikos skatinimo politikos pradeda atsigauti. Matome, kad smarkiai išaugo lietuviškų pieno miltelių eksportas į šią šalį. Nepaisant didelių transportavimo kaštų, dalis maisto ir kitų pramonės produktų gali nukeliauti į Pietryčių Aziją, nes ji patraukli dėl didelio gyventojų skaičiaus ir stiprėjančios vidaus rinkos. Todėl su šiuo regionu siejamos viltys tikrai nėra laužtos iš piršto.
