Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį atvertė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo – kaltinimai pateikti ne tik buvusiam festivalio „Be2gether“ organizatoriui G. Klimkevičiui, bet ir jo vadovaujamai UAB „Pakruojo dvarai“ bei statybos darbus atlikusiai bendrovei „Prof City“ ir jos direktoriui Vytautui Ustilai.

Ikiteisminį tyrimą dėl Pakruojo dvaro sodybos pritaikymo daugiafunkcinio viešojo turizmo reikmėms atlikę pareigūnai nustatė, kad didžiausiam Lietuvoje dvaro pastatų kompleksui buvo skirta daugiau nei 410 tūkst. eurų (1 442 755 litų) Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Už šias lėšas projektą parengusi bendrovė turėjo pritaikyti dvaro pastatus turizmui.

Pareigūnai įtaria, kad projektą vykdžiusi bendrovė neatliko dalies projekto darbų už daugiau nei 32 tūkst. eurų (110 510 Lt), tačiau kreipėsi dėl jų išmokėjimo į paramą administruojančią Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA).

FNTT ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad devynis Pakruojo dvaro sodybos pastatus ir akmeninę tvorą sutvarkyti turėjusi Vilniaus rajone registruota bendrovė jokių projekto darbų nevykdė. Ji pasirašė subrangos sutartį su kita Vilniaus statybų bendrove, kuri ir turėjo atlikti projekte numatytus darbus. Įtariama, kad subrangovas, susitaręs su paramos gavėju, suklastojo atliktų darbų aktą, kuriame melagingai įrašė, kad neva už 32 tūkst. eurų (110 510 Lt) buvo sumontuotos grindys, lubos ir sutvarkytos sienos keliuose Pakruojo dvaro sodybos pastatuose, nors realiai tokie darbai nebuvo atlikti.

Pasak prokurorų, paramos gavėjas savo parašu patvirtino suklastotą atliktų darbų aktą ir šio akto pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą. Tikėdamasis apgaule gauti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, paramos gavėjas šiuos galimai suklastotus dokumentus kartu su paramos gavėjo prašymu pateikė projektą administruojančiai LVPA. Tačiau agentūra dėl netinkamai sutvarkytų dokumentų, tūkstantinės paramos lėšų neišmokėjo.

Be to, tyrimo metu išaiškėjo, kad įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamą projektą, tiek paramą gavusi, tiek subrangovu buvusi bendrovės apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Paskaičiuota, kad statybų bendrovė nedeklaravo daugiau nei 54 tūkst. eurų (189 247 Lt) pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių ir į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 11 tūkst. eurų (39 742 Lt). 

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti verslininkai nepripažįsta kaltės dėl jiems pateiktų kaltinimų. Atsakomybės kratosi ir juridiniai asmenys, kurių atstovai nurodė, jog jokių nusikaltimų nepadarė.

Kaltinamieji ir jiems atstovaujantys advokatai bylą nagrinėjančio teisėjo prašė visą medžiagą grąžinti Generalinei prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes kaltinamasis aktas yra nekonkretus, prieštaringas ir esą neatitinka realių aplinkybių.

Jie pažymėjo, kad Pakruojo dvare buvo atlikti darbai, už kuriuos buvo siekiama gauti ES paramą, taip pat buvo pateiktos sąmatos.

Advokatų teigimu, praėjusių metų gruodžio pradžioje kaltinamiesiems buvo pateikti galutiniai įtarimai – įtariamieji žadėjo duoti parodymus susipažinę su pateiktais dokumentais, tačiau prokurorai to net nelaukė, o bylą perdavė teismui.

„Taip siekiama kuo greičiau bylą atiduoti į teismą, nusimesti nuo savęs problemą, nors akivaizdu, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta – kodėl žmogus turi vaikščioti po teismus ir įrodinėti savo nekaltumą, kai tam yra ikiteisminio tyrimo institucijos“, – pažymėjo advokatas Zbignevas Jankovskis (Zbignev Jankovski).

Bylą nagrinėjantis teismas nutarė jos negrąžinti tyrimui papildyti – ją nagrinėti iš esmės, nes dar perduodant ją teisminiam nagrinėjimui nebuvo nustatyta jokių kliūčių.

Kaltinimų nepripažįstantys verslininkai teisme parodymų dar nedavė – pirmiausiai apklausinėjami LVPA darbuotojai.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal tarnybinį FNTT tyrėjos pranešimą. Tyrimo metu pareigūnai slapta klausėsi verslininkų pokalbių telefonu, tačiau jokių neleistinų susitarimų nebuvo nustatyta.

Jeigu teisme būtų įrodyta kaltinamųjų kaltė, Pakruojo dvaro sodybos pritaikymo turizmui projektą įgyvendinusiems verslininkams grėstų laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų bausmė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (90)