Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad 29 metų Lauryna Jurkutė yra pripažįstama kalta dėl didelės vertės banko „Nordea“ turto pasisavinimo. Šiuos pinigus moteris bankui jau yra grąžinusi.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Pavelas Frolovas paskelbė, kad L. Jurkutė anksčiau nebuvo teista, prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir atlygino žalą. Anot teisėjo, būtų pažeistas teisingumo principas, jeigu šiuo metu niekur nedirbanti moteris būtų nuteista realia laisvės atėmimo bausme, todėl nutarė jai skirti 120 MGL (4 519 eurų) baudą.
„Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui“, - skelbdamas nuosprendį, kurį dar bus galima skųsti, pažymėjo teisėjas.
Teismas panaikino areštą L. Jurkutės automobiliui BMW ir butui sostinės Antakalnio g.
Tuo metu byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Laura Golubkienė buvusią banko darbuotojai siūlė skirti realią laisvės atėmimo bausmę – kitokios galimybės įstatymas nenumato. Ar prokuratūra nuosprendį skųs apeliacine tvarka, dar neaišku.
Tuo metu L. Jurkutė, kuri teisme slėpė savo veidą, atsisakė atsakinėti į žurnalistų klausimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad banko „Nordea“ skyriuose sostinės Saltoniškių ir Didžiojoje g. dirbusi L. Jurkutė nuo 2010-ųjų iki 2013-ųjų sausio iš banko kasos pasisavo 362 tūkst. 554 Lt. (105 tūkst. eurų).
Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės pareigas užėmusi L. Jurkutė pinigus savinosi įvairiomis sumomis – ėmė ir po 10, ir po 20 tūkst. Lt.
Kam tokiai jaunai merginai reikėjo tokių sumų? L. Jurkutė teisme guodėsi, kad tapo dviejų patiklių vyrų auka – esą abiem paskolino pinigų, bet šiems dingus, negalėjo jų grąžinti, todėl prisiėmė kreditų, kuriuos taip pat reikėjo grąžinti.
Kaltinamoji teigė, kad atvažiavusi gyventi į Vilnių nusprendė nusipirkti butą, taip susipažino su nekilnojamojo turto agentu, kuris jai padėjo surasti būstą sostinės Antakalnio mikrorajone.
„Man už tai nereikėjo mokėti, taip žmogus įgavo mano pasitikėjimą, ir suprasdamas, kad už tai neliksiu jam skolinga, manęs paprašė paskolinti pinigų, – teisme sakė dabar jau buvusi banko darbuotoja. – Buvo paimtos paskolos ne iš vieno banko, mane ėmė slėgti paskolų našta, vis giliau klimpau į skolas, nes agentas pinigų man negrąžino, kažkur dingo. Taip ėmiau greituosius kreditus, kad padengčiau skolas, bet tai buvo užburtas ratas – reikėdavo grąžinti kitas skolas, o iš atlyginimo tai padaryti negalėjau.“
Banko darbuotoja sakė, kad apie ją ištikusias bėdas niekam, net tėvams, nepasakojo. „Bijojau“, – teisinosi ji.
„Tačiau tada pamačiau, kad banke, kuriame dirbau, yra galimybė pasisavinti, pasiskolinti pinigų, – toliau savo poziciją dėstė L. Jurkutė. – Pinigus iš savo kasos pervesdavau į kitų, jau buvusių darbuotojų sąskaitas, jos buvo nenaudojamos, to niekas nekontroliavo. Tai buvo spraga banke ir aš ja pasinaudojau. Paskui pinigus pasiimdavau – tiek, kiek tuo metu reikėjo.“
Buvusi banko darbuotoja neslėpė, kad kasoje susidarydavo lėšų trūkumas, tačiau jį esą buvo galima nuslėpti. Anot jos, kartais būdavo rengiami netikėti patikrinimai, tačiau darbuotojai jų datą žinodavo, o jeigu nežinojo, sugebėdavo pasinaudoti spragomis banke.
Pasakodama, kaip savinosi banko pinigus, L. Jurkutė „prisiminė“ ir dar vieną atvejį, kai padėjo vienam vyrui: „Dar buvo vienas artimas draugas, jis įkliuvo už kontrabandą, jam skubiai reikėjo pinigų, todėl pasitikėdama paskolinau 50 tūkst. Lt.“
Taip, anot kaltinamosios, ji 150 tūkst. Lt ji iššvaistė suteikdama paskolas, o likusiais pinigais dengė įvairius kreditus.
Paklausta, ar dalies pinigų nepralošė kazino, nes vienuose lošimo namuose turėjo „garbės svečio kortelę“, L. Jurkutė sakė: „Kazino dirba mano draugė, esu ten buvusi gal tik tris kartus ir lošiau ne iš didesnės kaip 50 Lt sumos.“
„Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas sakė, kad banke veikia operacinės rizikos procedūros, kuriomis vadovaujantis, patys banko darbuotojai identifikavo nusikalstamą veiką.
„Nustatę pažeidimą, ėmėmės visų teisinių priemonių, o surinktus įrodymus perdavėme teisėsaugai“, – teigė jis.
