Verslininkai apie šauktinius: pas mus vyrų daug

Lietuvos verslininkai skirtingai vertina sprendimą grąžinti šauktinių kariuomenę: vieni sako, jei reikia, darbo vietas saugos, kiti viliasi, kad prioritetas bus teikiamas dabar neturintiems ką veikti, t. y. bedarbiams. Tačiau visi sutinka, kad sprendimas jiems yra aktualus, nes dirbančiųjų vyrų – daug.

„Mes – sunkiosios pramonės atstovai, tai pas mus tikrai vyrų dirba daugiau nei moterų“, - DELFI kalbėjo „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Verslininkas patikino, kad įmonei sprendimas dėl šauktinių – aktualus. Įmonėje - daugiau nei 500 darbuotojų.

„Manau, mes šauktinius sėkmingai išleistume, didelių problemų dėl to nematome. Mes labai normaliai į vertiname sprendimą ir dėl to per daug nepanikuojame: bus tai bus. Yra pas mus jaunimo nemažai, aišku, didelė dalis – su išsilavinimais, sukūrę šeimas. Nedidelė dalis 18-26 m. amžiaus“, - kalbėjo A. Zaremba.

Įmonės vadovas dėsto, kad viską, ką įstatymas numatys, bendrovė vykdys, taip pat šauktiniams saugos jų darbo vietas.

Daugiau nei 400 darbuotojų turinti krakmolo ir glitimo gamintoja „Amilina“ taip pat turi daug darbuotojų vyrų, jie sudaro apie 70 proc. viso personalo.

„Vyrų pas mus, aišku, daug, esame pramoninė įmonė. Nežinau, ar daug turime 18-ečių, bet ne vyresnių kaip 26-erį tikrai turime nemažai, pastaruoju metu kolektyvas dar kiek pajaunėjo. Bet mes, kaip įmonė, esame patriotai visomis prasmėmis: ir eksportas orientuotas į Vakarus, ir atsisakėme rusiškų dujų ir suteiksime laiko šauktiniams atlikti pareigą. O kaip kitaip?“, - kalbėjo „Amilinos“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas.

Įmonės vadovas atviravo, kad 9 mėnesiai karjeros prasme nėra kritiniai, kad nepavyktų rasti pavaduojančio kolegos.

„Jeigu organizacijose nebūtų galimybės vienas kito pakeisti, tada jau kažkas yra blogai su organizacija“, - mano pašnekovas.

Paslaugų įmonėse nuotaikos kiek kitokios.

Elektroninių sprendimų įmonės „EVP international“ generalinis direktorius Kostas Noreika paklaustas, ar įmonė išleis šauktiniais tarnauti pakviestus darbuotojus, šmaikštaudamas perklausė: „O turiu galimybę neišleisti?“.

„Kol kas šios temos nesvarstėme, turime vieną savanorį, kuris aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose, su juo apie tai pakalbame. Darbuotojų vyrų nuo 18 iki 26 turime kiek daugiau nei 10, tai - daugiau nei 13 proc. visų darbuotojų“, - skaičiavo verslininkas.

Įmonės vadovas vardijo, kad kolektyvas pasiskirstęs po lygiai: pusė jo vyrai, pusė – moterys. Tačiau kai kurie žmonės įmonės veiklai – būtini.

„Tokie darbuotojai kaip programuotojai mums nepaprastai svarbūs ir brangūs, jų rinkoje labai trūksta, tad nėra ir ką kalbėti, stengsimės juos išsaugoti. Tikėjausi, kad sprendimo dėl šauktinių kariuomenės nepriims, manau, kad daugiau naudos yra motyvuoti ateiti savanoriais“, - kalbėjo K. Noreika.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Re/max Lietuva” regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas, paklaustas, kaip vertina sprendimą dėl šauktinių kariuomenės, vylėsi, kad pasirenkant šauktinius bus atsižvelgiama ir į asmens veiklą.

„Aš tikiu, kad bus sąmoningumo ir į tokius dalykus kaip mokslai, darbo vieta ir taip toliau, bus atsižvelgta. Pirmiausia, reikėtų į veiklas įtraukti tuos žmonės, kurie dabar nieko neveikia, ieško darbo. Man atrodo logiška, kad dirbančiųjų bent pirmuoju šaukimų nereikia kviesti, jei yra bedarbių“, - dėstė Ž. Galeckas.

Kariams skiriami pinigai

Kiek lėšų skiriama vienam šauktiniui, DELFI patikslino Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė.

Privalomosios pradinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintai iš 12. Visi privalomosios pradinės karo tarnybos kariai apdrausti sveikatos sutrikimų atvejais.

Šiuo metu kario maistui skiriama 5,4 eurų per dieną.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, ji sudaro 38 eurus.

Kariams gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, po 38 eurus.

Taip pat tarnybos metu kariai atleidžiami nuo būsto komunalinių paslaugų mokesčių ir būsto šildymo išlaidų ir turi pristatyti pažymas apie tarnybą į savivaldybes pagal gyvenamąsias vietas.

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, tai - 57 eurai.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas. Bazinių karinių mokymų kariams vieną kartą per šį mokymosi laikotarpį, bet ne anksčiau kaip po 30 mokymosi dienų, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas.

Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 85–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Pavyzdžiui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui priklausytų 28,9 tūkst. eurų dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu.