Nuo tokių planų turėtų imti šiurpas tuos, kurie slepia bent dalį gaunamų pajamų. Tačiau tiek valdžios institucijos, tiek Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad skaitmenizavus mokesčių surinkimą ir jų apkaitą, palengvės sąžiningų verslininkų gyvenimas.
„Pagrindinė idėja yra kiek įmanoma labiau išvengti popierinio darbo, skaitmenizuoti visą sistemą, pavyzdžiui, sąskaitas faktūras, kasos čekius. Jie galėtų virsti elektroniniais duomenimis, kurie būtų lengviau prieinami VMI. Tie duomenys kone realiu laiku gali būti prieinami, patikrinami ir, svarbiausia, sisteminami, nes dabar kasos čekiai gali būti prieinami tik patikrinimų metu. Įdomioji dalis yra tai, kad įdiegus šią sistemą galima būtų organizuoti čekių loteriją“, - DELFI sakė M. Dubnikovas, dalyvavęs planuojamos sistemos pristatyme.
Jeigu ši sistema bus įdiegta, į VMI plauks duomenys iš įmonių.
M. Dubnikovas tvirtina, kad tokie pokyčiai legalaus verslo negąsdina.
„Skaidrus verslas dėl to tampa dar skaidresnis ir jam nieko blogo neatsitinka. O gerumas atsiranda dėl to, kad jis sulauks mažiau nepagrįstų užklausų iš valstybės institucijų. Žinoma, papildomos sąnaudos atsiras, pavyzdžiui, reikės keisti kasos aparatus ir pan. Tačiau gyvenant amžiuje, kai viskas skaitmenizuojasi, verslas negali dirbti su XIX a. technologijomis“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis sako, kad tokią išmanią sistemą galima įvertinti Suomijos sostinėje Helsinkyje važiuojant taksi.
„Ten taksi automobilyje yra sumontuoti trys ekranai, vieną jų stebi VMI, antras reikalingas apskaitai, o trečiasis skirtas pačiam taksistui. Taksi automobilis gali judėti tik tada, kai veikia bent dvi iš trijų sistemų. Taigi priežiūros institucija gali visada patikrinti, kaip ir kur jis važiavo. Jo apskaita vyksta automatiškai, taigi jam nereikia dėlioti jokių čekių, galima atsiskaityti mokėjimo, niekas net nenori gauti grynųjų. Taip pat taksi yra kamera, prie kurios gali prisijungti VMI ir pažiūrėti, ar jis tikrai veža keleivius, o ne bando plauti pinigus “, - pasakojo mokesčių specialistas.
„Jeigu taip skaitmenizuojamas visas sektorius, tada visas verslas yra priverstas dirbti pagal vienodas sąlygas“, - pridūrė jis.
Paklaustas, ar tokia pertvarka įmanoma Lietuvoje, kurioje, neoficialiai skaičiuojama, kad iki trečdalio verslo sudaro šešėlis, M. Dubnikovas sakė: „Manau, kad pasipriešinimas bus, bet paskutiniu metu matomi teigiami poslinkiai. Jeigu trečdalis verslo yra šešėlyje, tai du trečdaliai yra skaidraus verslo, kuris yra sąmoningas ir nori pokyčių. Tik mažuma prieštaraus, žinoma, garsiai. Per pastaruosius kelerius metus abiejose pusėse daugėja sąmoningumo, nes ir vartotojai nori skaidraus verslo“.
Išvengti mokesčių – minimali galimybė
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas aiškina, kad i.MAS sukūrimo tikslas yra mažinti šešėlinė ekonomiką, pajamų neapskaitymo mastą ir didinti mokesčių administravimo veiklos efektyvumą bei perkelti mokesčių mokėtojų operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę, mažinti jiems tenkančią administracinę naštą.
Pasak A. Klerausko, įdiegus išmaniąją sistemą būtų atsisakoma išlaidų ir kasos aparatų žurnalų, nereikėtų saugoti išlaidų popierinių dokumentų, mažėtų patikrų skaičius ir jų trukmė.
Antradienį Vyriausybės pasitarime protokoliniu nutarimu pritarta šios sistemos diegimui VMI.
Skaičiuoja papildomus milijonus
Kaip DELFI sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė pirmajame etape bus įdiegtos elektroninės sąskaitos-faktūros bei važtaraščiai.
„Taigi popierinius dokumentus keis elektroniniai, kurie bus duomenų bazėje, tai sumažins patikrų skaičių ir trukmę, info bus matoma elektroninėje erdvėje. Prekės galės judėti tik tuomet, kai bus užfiksuota duomenų bazėje. Tai užkirs kelią neapskaitomoms ūkinėms operacijoms. Manome, kad realiai naudotis pirmojo etapo įgyvendinimo rezultatais bus galima jau 2016 m. trečiame ketvirtyje“, - komentavo ji.
Pasak premjero atstovės spaudai, Estija šį etapą įgyvendino dar 2014 pabaigoje. Ten matomas teigiamas rezultatas – 5-6 proc. mokėtino PVM mokesčio į biudžetą.
„Sunku pasakyti, kokią tiksliai sumą dėl to pavyks ištraukti iš šešėlio, bet tikimasi, kad papildomai PVM būtų nustatoma po 140 mln. eurų per metus. Įgyvendinus visą išmaniosios mokesčių administravimo sistemos projektą verslas kasmet sutaupytų po 100 mln. eurų, nes būtų atsisakoma popierinių dokumentų, jų saugojimo, sumažėtų patikrų“, - komentavo E. Butkutė-Lazdauskienė.
Įgyvendinant antrąjį etapą iki 2018 m. pabaigos planuojama įdiegti elektroninių kasos aparatų ir standartinės audito duomenų rinkmenos posistemius. Tai įgyvendinus verslas naudosis išmaniųjų kasos aparatų elektroninėmis paslaugomis, leidžiančiomis nuotoliniu būdu perduoti kasos informaciją.
Taip pat iki 2018 m. pabaigos trečiuoju etapu planuojama įdiegti nuolatinės kontrolės ir apskaitos smulkiam verslui posistemius. Verslui bus sudaryta galimybė naudotis nuotolinėmis apskaitos paslaugomis, bus galima pusiau automatizuotai tvarkyti pajamų-išlaidų apskaitą.
Pasak premjero atstovės spaudai, verslo asociacijos pritaria šios sistemos įgyvendimui.
Visos asocijuotos verslo struktūros, išreiškė pritarimą šiai sistemai. O VMI prieš kiekvieną etapą kuo anksčiau informuos apie pasikeitimus, kad verslas galėtų prisitaikyti.
Visas projektas, kurį sudarys 3 etapai, kainuos 25 mln. eurų ir bus finansuojamas iš ES fondų lėšų.
