Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento Interneto priežiūros skyriaus vedėjas Vilius Nakutis dėsto, kad išmanieji telefonai praktiškai prilygsta kompiuteriams, todėl reikia įsidiegti ir nuolat atnaujinti antivirusinę programą.
„Išmaniesiems telefonams sukurtos kenkėjiškos programinės įrangos vis daugėja, todėl aktualu telefone nuolat turėti naujausią antivirusinę programinę įrangą, - siūlo jis. - Jei yra galimybė, prisijungimui prie internetinės bankininkystės naudokitės elektroniniu parašu, diekite išmaniojo telefono operacinės sistemos atnaujinimus.“
Pavogti bankinius prisijungimo duomenis, anot specialisto, dažnai mėginama nepageidaujamais elektroniniais laiškais.
„Naudotojas, atidaręs tokį laišką ir paspaudęs nuorodą jame, nukreipiamas į suklastotus tinklalapius, iš kurių automatiškai parsisiunčiama kenkėjiška programinė įranga ar šnipinėjimo programos. Todėl reikia įsidėmėti, kad nereikia atidarinėti įtartinų laiškų ar, juo labiau, priedų prie jų, taip pat spausti įtartinų nuorodų“, - mano V. Nakutis.
Jis primena, kad stengiamasi išvilioti prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus bei slaptažodžius, juos prašant įvesti ar atsiųsti žinutėmis.
„Reikia atsiminti, kad bankas niekada neprašo suvesti visų kortelės kodų, - sako jis. - Niekam nesiųskite mobiliosios bankininkystės slaptažodžių trumposiomis žinutėmis. Jeigu gavote trumpąją žinutę iš banko, kurioje prašoma pateikti internetinės ar mobiliosios bankininkystės slaptažodžius – ištrinkite ir neatsakinėkite į ją.“
Specialistas pataria naudotis bankų mobiliosiomis programėlėmis, taip siekiant išvengti suklastotų banko tinklalapių ir nesiųsti konfidencialios informacijos per nesaugų belaidį tinklą, pavyzdžiui, viešbutyje, kavinėje, oro uoste.
„Jei pasinaudojote nepatikimu belaidžiu ryšiu – pakeiskite mobiliosios bankininkystės slaptažodį“, - siūlo V. Nakutis.
Elektroninio parašo – nepakanka
„Aplikacijos yra viešos, tiek Mokesčių inspekcijos, tiek bankų. Svarbiausia, kad vartotojas būtų tikras, kad naudoja tikras aplikacijas, o ne suklastotas, kurios nežinia ką su žmonių duomenimis padarys. Duomenis reikia saugoti jau telefone, nes iš telefonų gavėjams jie keliauja šifruotu kanalu, tad galimybė juos pavogti pakeliui – tik teorinė“, - mano pašnekovas.
Pasak jo, elektroninis parašas – galimybė apsaugoti žmogaus elektroninę paskyrą banke ar Mokesčių inspekcijoje ir užtikrinti, kad žmogus iš tiesų yra tas, kuo sakosi esąs. Visgi elektroninis parašas ir antivirusinė programa saugo skirtingas sritis.
„Antivirusinė įranga reikalinga patikrinti, ar jūsų telefone nėra kenkėjiškų programų, kas galėtų nuklausyti arba nužiūrėti jūsų informaciją. Jeigu telefonas yra duodamas ir vaikams „pamaigyti“, tokiu atveju reikėtų naudoti antivirusinę programą. Jeigu į telefoną nėra siunčiama papildomų neaiškių programėlių, pavyzdžiui, žaidimų, telefonuose įdiegtų gamyklinių apsaugų turėtų pakakti“, - kalba T. Jokubauskas.
Jis dėsto, kad išmaniųjų telefonų saugumas yra palyginti aukštas, nes ši technologija jau gaminta atsižvelgiant į galimas saugumo grėsmes.
Operatorių nuomonė - skirtinga
Mobilaus ryšio operatoriai Lietuvoje turi skirtingą nuomonę, ar elektroninis parašas yra pakankama saugumo priemonė. Vieni antivirusines programas siūlo naudoti pasirinktinai, kiti – jas primygtinai siūlo įsidiegti.
Telekomunikacijų įmonės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas mano, kad norint didesnio duomenų saugumo, verta naudoti elektroninį parašą. Jis sako, kad antivirusinė programa išmaniajam telefonui taip pat nepakenks.
„Bitės“ išmaniųjų mokyklos ekspertas Egidijus Adomkaitis sako, kad norintiems saugiai naudotis mobiliaisiais įrenginiais taip pat rekomenduoja įdiegti antivirusinę programėlę.
„Omnitel“ Komunikacijos vadovė Audronė Mažeikaitė teigia, kad elektroninis parašas nėra alternatyva antivirusinėms programoms.
„Šios programos yra būtinos bet kokiu atveju“, - kalbėjo ji.
Kartu bendrovė fiksuoja ir populiarėjantį naudojimąsi elektroniniu parašu: 2014 m. šios paslaugos turėtojų pagausėjo 40 proc. ir šiuo metu jį naudoja daugiau kaip 26 tūkst. “Omnitel” klientų.
Kaip dar saugoti telefoną
Yra ir daugiau patarimų, kaip apsaugoti išmanųjį telefoną. Jų savininkams patariama įjungti funkciją, kuri automatiškai užrakintų telefoną po tam tikro laiko, kai juo niekas nesinaudoja.
Taip pat siūloma programėlės diegti tik iš patikimų šaltinių, pavyzdžiui, „Google Play“, „Apple Store“ „Apps&Windows Store“, o prieš atsisiunčiant programėlę rekomenduojama perskaityti naudotojų atsiliepimus.
Verta turėti savo banko telefono numerį, kuriuo galima kreiptis ir pranešti apie sukčius, kartu patariama nesaugoti prisijungimo prie mobiliosios bankininkystės slaptažodžių telefone.
Primenama, kad net ir turint telefone antivirusinę programėlę, verta pasitikrinti, ar ji dar yra: kai kurie virusai sugeba ją išinstaliuoti.
