Kas laukia A. Zuoko projektų?

Sekmadienį Vilniaus gyventojai nusprendė, kad Artūras Zuokas turės užleisti savo mero kabinetą Remigijui Šimašiui. Tačiau kas nutiks su sostinės mero karjerą baigusio A. Zuoko ilgai puoselėtais projektais?

Vilniaus savivaldybės taksi paslaugų įmonė „Vilnius veža“ bei oro linijos „Air Lituanica“ sulaukė bene daugiausia diskusijų per A. Zuoko kadenciją. Vieni gyrė rinkimus pralaimėjusį merą už iniciatyvą, kiti peikė neva švaistant savivaldybės lėšas nepelningiems projektams.

Būtent šiuos du projektus naujasis sostinės meras R. Šimašius paminėjo kaip vienus pirmųjų savo darbų.

Pergalingą rinkimų naktį su žurnalistais bendravęs liberalas teigė, kad taksi paslaugų įmonė „Vilnius veža“ bus parduota, o skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ bus ieškoma investuotojo.

„Kalbant apie „Vilnius veža“, labai aiškiai apie tai kalbėjau - savivaldybei reikės parduoti šią kompaniją, ji negali jos turėti. (...) Dėl „Air Lituanica“ klausimas sudėtingesnis ir kompleksiškesnis, išnagrinėsim viską detaliai, ar įmanoma įgyvendinti tą planą kuris buvo iš pradžių - surasti strateginį investuotoją. Jeigu neįmanoma, reikia išeiti sklandžiai iš tos kompanijos valdymo“, - naujienų agentūra BNS cituoja R. Šimašių.

„Vilniaus veža“ - uždaryti

Jei R. Šimašius sumanys iš tiesų parduoti „Vilnius veža“, jam teks pardavinėti kiek kitokią įmonę nei ši buvo prieš metus.

Dar praėjusių metų balandį, rekvizitai.lt duomenimis, VšĮ „Vilnius veža“ turėjo apie 140 darbuotojų. Dabar jų belikę 35.

Tikėtina, kad permainos savivaldybės taksi įmonėje įvyko po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė dėl savo projekto gavo pylos iš Konkurencijos tarybos.

Ši savo ruožtu nurodė Vilniaus miesto savivaldybei uždaryti „Vilnius veža“, pabrėždama, kad miesto tarybos narių sprendimas steigti šią bendrovę palengvino šiai įstaigai taksi paslaugų teikimo sąlygas rinkoje.

Konkurencijos taryba nustatė, kad „Vilniui veža“ steigimui bei veiklai finansuoti per dvejus metus (2012-2014 m.) buvo skirta 1,6 mln. Lt dotacijų.

Rado gelbėjimosi ratą?

Dar praėjusių metų gegužę, Registrų centro duomenimis, buvo įkurta Asociacija „Amber Taxi Association“.

Su portalu DELFI susisiekęs „Vilnius veža“ taksi vairuotojas atskleidė šios organizacijos planą. Pasak jo, „Vilnius veža“ darbuotojams siūloma nutraukti darbo sutartis ir nuomotis dispečerinės paslaugas iš naujai įkurtos „Amber Taxi Association“.

Kad minėta asociacija pradeda savo veiklą, iliustruoja ir tai, kad kai kurios, sostinėje įsikūrusios įmonės dar vasario pabaigoje gavo elektroninius laiškus iš „Amber Taxi Association“ su pasiūlymais naudotis šios asociacijos paslaugomis.

Elektroninį pasiūlymą pasirašė asociacijos vadovas Tomas Peleckas, kuris neslepia savo politinių ryšių su A. Zuoku rinkimuose.

Minėtame laiške nurodoma, kad „Amber Taxi“ automobilių parką sudaro 2013 m. gamybos „Volkswagen Touran“. Nenuostabu, kad tokie automobiliai šiuo metu papuošti „Vilnius veža“ logotipais.

„A2B taxi” pristatomų paslaugų automobilius galima išsikviesti tuo pačiu telefono numeriu kaip ir „Vilnius veža“.

„Amber Taxi Association“ įtatuose nurodoma, kad asociacijos tikslai – besiverčiančių taksi veikla interesų atstovavimas, paslaugų teikimas, turto nuoma.

Asociacijos valdyboje iki pernai spalio buvo 5 asmenys. Be jau minėto T. Pelecko, asociaciją valdė ir Aivaras Gudonavičius. Būtent tokiu vardu ir pavarde turinti sūnų nurodo ką tik savivaldybių rinkimuose Jonavos raj. dalyvavusi A. Zuoko partijos Lietuvos laisvės sąjunga narė Rasma Gudonavičienė.

Valdyboje buvo ir T. Pilecko tėtis Edvinas Peleckas, o mama Jolita Peleckienė taip pat dalyvavo savivaldybių rinkimuose Jonavos rajone. Ji taip pat Registrų centro duomenimis nurodyta kaip „Amber Taxi Association“ valdybos narė.

Penktasis valdybos narys Marius Montvydas, dar 2014 m. gegužę A. Zuoko į Prezidento rinkimų stebėtojus pasiūlytas jaunuolis.

T. Peleckas portalui DELFI atsakyti į klausimus apie asociacijos veiklą, atsisakė.

„Šiandien susilaikau nuo komentarų“, - teatsakė jis.

Ar „Air Lituanica“ gali tapti nacionalinėmis?

Oro bendrovę „Air Lituanica“ taip pat ilgą laiką lydėjo apkalbos. A. Zuokas, pasiryžęs į Vilnių atskraidinti daugiau užsieniečių, 2012 m. įsteigė bendrovę „Air Lituanica“.

Iš pradžių sėkmingai vykęs bendradarbiavimas su „Estonian Air“ galiausiai nutrūko. Estams vienašališkai nutraukus santykius su lietuviška įmone, jų ginčas buvo sprendžiamas Stokholmo prekybos rūmų arbitraže. Pernai lapkritį priimtas sprendimas, kad ginčą laimėjo „Air Lituanica“ ir estai Lietuvos kompanijai turi sumokėti 3,3 mln. Lt.

„Air Lituanica” nuolat skalpuojama už tai, kad veikia nuostolingai ir traukia pinigus iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pats A. Zuokas neigia, kad į „Start Vilnius“ įmonę patenkantis miesto turtas skirtas „Air Lituanicai“.

Geriausia išeitis nuostolingai veikiančiai „Air Lituanica“ bendrovei būtų strateginio investuotojo radimas. Būtent jo neslepia bendrovė ieškanti jau kuris laikas.

Dar kovo pradžioje su Vyriausybės atstovais susitikęs Lietuvos investuotojų forumas ragino valdžią steigti nacionalines oro linijas. Premjeras neneigė tokios galimybės. Tačiau ar tomis linijomis negalėtų tapti jau įsteigta „Air Lituanica“, kuri nuo sostinės pečių būtų perkelta ant valstybės?

Primename, kad pagal „Air Lituanica“ anksčiau skelbtą verslo planą, bendrovė tapti pelninga pasiryžusi po trejų veiklos metų.

Premjeras Algirdas Butkevičius po Investuotojų forumo raginimų teigė, kad užsienio investuotojai yra suinteresuoti prisidėti prie oro linijų kūrimo Lietuvoje, ir pabrėžė, kad nacionalinių oro linijų klausimas bus sprendžiamas pasibaigus mero rinkimams.

Mano, kad tai vienintelė išeitis „Air Lituanicai“

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad „Air Lituanicos“ perdavimas iš municipalinės valdžios į nacionalinę – ne galimybė, o būtinybė. Pasak jo, oro linijoms priklausant valstybei bus lengviau ieškoti strateginio investuotojo.

„Aišku, kad lengviausia surasti strateginį investuotoją žiūrint į Vyriausybę. Jau tuomet, kai buvo steigiamos šios oro linijos, būtų buvę daug protingiau daryti nacionalines, o ne municipalines oro linijas, nes jos tarnauja visos Lietuvos poreikiams, o ne tik Vilniaus miesto savivaldybės“, - kalbėjo pašnekovas.

Ekonomistas pabrėžė, kad dabartinėje stadijoje ieškotis strateginio investuotojo yra beveik neįmanoma užduotis, ypač turint omenyje, koks sudėtingas verslas yra oro bendrovė.

„Natūralu, kad pirkti mažas, municipalines oro linijas su mažai gyventojų šalyje kažin kas norėtų. Pirmasis žingsnis būtų oro linijas perduoti centrinei valdžiai ir su centrinės valdžios garantijomis jau galima ieškoti didelių oro linijų, kurios galbūt norėtų čia daryti verslą ir plėsti veiklą“, - komentavo pašnekovas.

Vis dėlto N. Mačiulio manymu, net ir perdavus „Air Lituanicą“ nacionalinei valdžiai strateginio investuotojo paieškos nebus lengva užduotis.

„Lengviausia pritraukti strateginį investuotoją būtų apjungiant tiek Rygos, tiek Vilniaus, tiek Talino oro linijas. Esame mažas regionas, su mažai gyventojų ir yra labai sunku čia pasiekti efektyvumą“, - teigė jis.

Kalbėdamas apie „Air Lituancą“ N. Mačiulis teigė, kad pirmasis žingsnis turėtų būti oro linijų perdavimas centrinei valdžiai, o vėliau bandymas tartis su kitomis Baltijos šalimis dėl sinergijos ir bendro strateginio investuotojo paieškų.

„Be to, atsiranda tokie projektai kaip „Rail Baltica“, kurie užtikrins tiesioginę konkurenciją oro linijoms šiame regione, todėl manau, kad būtų labai svarbus žingsnis ieškoti bendradarbiavimo galimybių“, - kalbėjo ekonomistas.