Kaip rašo „Bloomberg“, V. Putino ir I. Sečino santykiuose, kurie daugiau nei 20 metų buvo artimi ir labai draugiški, prasidėjo trintis. Rusijos prezidentas pradėjo kritiškai vertinti „Rosneft“ vadovo veiksmus, teigia du anonimais panorę išlikti šaltiniai iš šalies vadovo patarėjų aplinkos.
Kaip teigia vienas iš naujienų agentūros pašnekovų, pagrindinė priežastis, kodėl santykiai pašlijo, tapo I. Sečino sprendimas 2013 metais išleisti 55 mlrd. dolerių (52,02 mlrd. Eur) TNK-BP įsigijimui – po tokio žingsnio, kaip rašo „Bloomberg“, valstybinė bendrovė, lyginant su konkurentais, įgijo daugiau finansinių įsipareigojimų. Anot šaltinio, V. Putinas nusivylė, nes „Rosneft“ ir TNK-BP susijungimas nebuvo toks sėkmingas, kaip kad buvo žadėta.
Kalbant apie I. Sečino klaidas, „Bloomberg“ įvardija ir „Rosneft“ sprendimą išleisti rekordinio dydžio (Rusijos rinkai) biržos obligacijų emisijų. Gruodį „Rosneft“ direktorių valdyba priėmė sprendimą išplatinti 12 biržos obligacijų emisijų, kurių bendra vertė siekia 800 mlrd. rublių (12,4 mlrd. Eur). Iš viso 2014 metų gruodžio 11 dieną valstybinė bendrovė išplatino net 14 obligacijų emisijų, kurių bendra vertė siekia 625 mlrd. rublių (9,69 mlrd. Eur), o jos buvo supirktos vos per valandą. Kaip jau anksčiau rašė RBK, gruodžio 12 dieną Rusijos centrinis bankas „Rosneft“ obligacijas įtraukė į lombardo kredito sąrašą, o po kelių dienų, gruodžio 16 dieną, euro kursas Maskvos biržoje šoktelėjo iki 100,74 rublių, o dolerio kursas – iki 80,10 rublių.
Be to, kaip rašo „Bloomberg“, I. Sečinas prašė „tiesioginės finansinės paramos bendrovei iš valstybės biudžeto“ ir „kovojo dėl mokestinių lengvatų“.
„Bloomberg“ primena, kad kartą jau buvo pasirodžiusi informacija apie planuojamą I. Sečino atleidimą, kurią kovo 11 dienos vakarą savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ išplatino vyriausiasis „Nezavisimaja gazeta“ redaktorius Konstantinas Remčiukovas.
Vėliau K. Remčiukovo paskelbtą informaciją „Rosneft“ atmetė. Bendrovės atstovas tokią informaciją pavadino „teatrališkomis fantazijomis“. Žurnalisto pranešimą pakomentavo ir Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas: „Vis tik pavasarį pradeda šviesti saulė, vos tik pakvimpa pavasariu, prasideda paūmėjimas – kažkam sapnuojasi Sečino atleidimas, kažkam – valdžios atsistatydinimas, dar kažkam – kyla panika, nes kelias dienas per televizorių nematė V. Putino“.
Agentūra pažymi, kad pirmą kartą viešai I. Sečiną V. Putinas sukritikavo per susitikimą vasario 4 dieną, per kurį „Rosneft“ vadovas eilinį kartą išsakė nepritarimą mokesčių klausimu. Konkrečiai I. Sečinas pareiškė, kad šiuo metu „Rosneft“ vykdo naftos perdirbimo gamyklos Tolimuosiuose Rytuose projektą, todėl, pritaikius mokesčių naujoves, drastiškai keičiasi projekto ekonomika. Bendrovės vadovas pažymėjo, kad „Rosneft“ kliaujasi „reguliavimo funkciją atliekančiomis institucijomis“. Į V. Putino žodžius apie bendrovei taikomas privilegijas, I. Sečinas atsakė, kad „muito mokesčiai žaliavinei naftai ir naftos produkcijai beveik susilygino, o tokia situacija keičia perdirbimo ekonomiką“. Rusijos prezidentas paragino „Rosneft“ vadovą vadovautis ne tik bendrovės, bet ir valstybės interesais.
V. Putinas pabrėžė, kad, dirbdamas vyriausybėje, I. Sečinas pats pasisakė už mokesčių pakeitimus, bet vos tik „pradėjęs dirbti bendrovėje“, savo nuomonę drastiškai pakeitė. „Kuris Sečinas tikrasis – tas iki ar tas po?“, –klausė V. Putinas.
Prezidento atstovas spaudai D. Peskovas ir „Rosneft“ atstovai „Bloomberg“ V. Putino ir I. Sečino santykius komentuoti atsisakė.
Į „Rosneft“ obligacijų emisiją, kurios vertė siekia 625 mlrd. rublių (9,69 mlrd. Eur), vasario pradžioje sureagavo ir Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. Anot vadovės, „Rosneft“ sandoris buvo „neskaidrus, nesuvokiamas rinkai ir tapo dar vienu veiksniu, lėmusiu rublio susilpnėjimą“, – pabrėžė E. Nabiulina. Tokius žodžius „Rosneft“ viceprezidentas Michailas Leontjevas pavadino keistais ir pridūrė, kad kaltųjų dėl nestabilios padėties rinkoje reikia ieškoti už „Rosneft“ ribų.
Kalbant apie I. Sečino darbą ir jam mokamą algą, V. Putinas sulaukė klausimo per gruodžio viduryje vykusią spaudos konferenciją. Tada jis priminė, kad I. Sečiną laiko puikiu vadovu, kuris „dirba pakankamai gerai“. V. Putinas taip pat pripažino, kad nežino, kokį atlyginimą gauna I. Sečinas. Tą pačią dieną M. Leontjevas pareiškė, kad apie I. Sečino pajamas viską žino šalies mokesčių institucijos, todėl prezidentas, jeigu tik panorės sužinoti šią informaciją, „galės tai padaryti nedelsiant“.
2014 metų vasarą „Rosneft“ atsisakė suteikti duomenų apie dabartinio bei buvusių vadovų ir jų šeimų narių pajamas, paaiškinusi, kad visa ši informacija prieinama kompetentingoms institucijoms. 2014 metų gruodį Rusijos valdžia nurodė valstybinių bendrovių vadovams bendrovių svetainėse internete skelbti informaciją apie gaunamas pajamas. 2015 metų vasarį bendrovė reikiamą informaciją paskelbė. Paaiškėjo, kad 2014 metais I. Sečinas ir 12 jo artimiausių žmonių uždirbo 2,8 mlrd. rublių (0,04 mlrd. Eur), tačiau, kaip ši suma išsidalija, bendrovė neatskleidė.
Prieš pradėdamas vadovauti „Rosneft“, I. Sečinas 12 metų užėmė įvairių postų tiek Kremliuje, tiek Rusijos vyriausybėje. 2000-2004 metais I. Sečinas dirbo Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, 2004-2008 metais – Rusijos prezidento padėjėju. Nuo 2004 iki 2008 metų (tuo metu V. Putinas po dviejų kadencijų prezidento poste ėjo šalies ministro pirmininku pareigas) I. Sečinas ėjo vicepremjero pareigas. Nuo 2012 metų gegužės I. Sečinas vadovauja „Rosneft“.
