„Aš manau, kad uždavinius šitų miestų (Vilniaus ir Kauno - BNS) spręs skirtingus. Vilniuje, be abejo, pirmiausia reikia labai gerai įvertinti finansinę miesto situaciją, nes ji kelia tikrai didelę grėsmę jau ne paties miesto finansams, bet tam tikru mastu ir šalies finansiniam stabilumui. Antras dalykas, energetikoje dar nepadaryta daug namų darbų ir vilniečiai turi teisę reikalauti kur kas žemesnių šilumos kainų negu dabar. Buvo žadėta, kad jos mažės apčiuopiamai, bet buvusiam merui esant, jos taip ir nesumažėjo apčiuopiamai. Tikėkimės, kad naujam merui pavyks šį tikslą pasiekti“, -BNS teigė SEB banko prezidento patarėjas.
Pasak jo, pagrindinis naujojo Kauno mero uždavinys bus pritraukti daugiau investicijų į miestą.
„Vilnius yra savotiškas įcentriškas katilas, kuris ir taip traukia investicijas ir, tiesą sakant, net ir blogesnis nei vidutiniškai meras, ko gero, negalėtų šito proceso apsukti atgal. Tuo tarpu Kaune situacija reikalauja aktyvių veiksmų ir pirmiausiai merui ir jo komandai būtina parodyti Kauno patrauklumą ir įdomumą, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, kad jis nebūtų iš anksto nurašomas miestas numeris du ar net dažnai numeris trys po Klaipėdos. Šitą situaciją būtina taisyti, nes priešingu atveju Kaunas liks panašios būklės, kokioje yra dabar. Nėra ta būklė labai bloga, nes žinome, kad Kauną pamažu atranda turistai, bet to nepakanka, Kaunui reikia verslo investicijų, norint pagyvinti miesto veidą ir tai turi būti investicijos ne tik į Kauno laisvąją ekonominę zoną, bet ir į Kauno miestą apskritai“, - kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, šiuo atveju yra gerai, kad Kauno meru tapo verslo atstovas.
„Šituo aspektu, tiesą sakant, tai yra, ko gero, palanku. Na, bet pagyvensime, pamatysime. Teoriškai tai yra pakanku, bet ne visada taip būna, kad verslininkas meras pasiekia panašių rezultatų, kaip prieš tai savo versle, nes visgi yra tam tikra specifika. Bet manau, kad pono Matijošaičio žinios apie verslo pasaulį, apie tai, kas svarbu investuotojams, yra tikrai neblogos ir tikėkimės, kad jis jas tinkamai išnaudos miesto labui“, - BNS sakė G.Nausėda.
Vis dėlto ekonomistas abejojo, ar Kauno meru tapusiam V.Matijošaičiui pavyks visiškai atsiriboti nuo savo verslo įmonių grupėje „Vičiūnai“.
„Visi puikiai suvokiame, kad įmanomas formalus pasitraukimas, bet neįmanoma atsikratyti turto ir viską paleisti vėjais. Vienaip ar kitaip toli nuo verslo pasitraukti neįmanoma, galima tik formaliai atsisakyti tam tikrų regalijų verslo valdymo hierarchijoje, bet tai yra tik dalis tiesos“, - svarstė G.Nausėda ir pridūrė, kad sprendžiant miesto problemas, verslininkui gali tekti nusišalinti nuo dalies sprendimų priėmimo.
SEB banko ekonomistas teigė, kad Vilniuje R.Šimašiui ir valdančiajai koalicijai pavyks glaudžiau bendradarbiauti, įgyvendinant svarbius projektus - šilumos ūkio pertvarką, nacionalinio stadiono statybą, Sporto rūmų išpirkimą ir Kongresų centro įrengimą.
„Labai norisi tikėti, nes ponas Šimašius ėjo su šitais šūkiais į rinkimus ir tai buvo, ko gero, vienas iš tų skirtumų, kuriuos jis ypatingai pabrėžė, lygindamas save su buvusiu meru. Tikiuosi, kad šia prasme bus šiek tiek efektyvesnis bendradarbiavimas su Vyriausybe ir su centrinėmis valdžios institucijomis (...), nes minėtų projektų sėkmė priklausys nuo to, ne kaip viena savivaldybė kažkokius stebuklus išdarinės, bet kaip seksis dirbti kartu ranka rankon su Vyriausybe“, - sakė G.Nausėda.
Sekmadienį vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose Vilniuje nugalėjo liberalas R.Šimašius, įveikęs iš viso tris kadencijas šiame poste dirbusį Artūrą Zuoką. Kaune mero postą iškovojo verslininkas V.Matijošaitis, antrajame rinkimų ture įveikęs nuo 2007 metų Kaunui vadovavusį konservatorių Andrių Kupčinską.