Ph. Hammondas patikino, kad jį sudomino idėja paviešinti informaciją apie V. Putino artimosios aplinkos sukauptus turtus, kuri taptų atsaku į tai, kas šiuo metu vyksta Rytų Ukrainoje.

Ph. Hammondas įspėjo, kad V. Putinas labai sparčiai modernizuoja Rusijos ginkluotąsias pajėgas, ir patikino, kad Rusijos mėginimai destabilizuoti situaciją Rytų Europoje – tai didžiulis pavojus JK nacionaliniam saugumui.

Ph. Hammondas taip pat pasakė, kad atėjo laikas JK pripažinti, kad pastangos nurodyti Rusijai jos „teisėtą vietą“ pasibaigus Šaltajam karui nepasiteisino.

Šis Ph. Hammondo pareiškimas rodo britų valdžios pozicijos pasikeitimą: JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas ne kartą yra sakęs, kad jei Rusija nutrauktų smurtą Ukrainoje, durys santykius normalizuoti norinčiai Rusijai būtų atviros.

Be to, Ph. Hammondas įspėjo, kad sparčiai vykstantis Rusijos persiginklavimas kelia didelį nerimą, ir patvirtino, kad britų žvalgyba šiuo metu telkia rusakalbių pajėgas.

Rusijoje ir Ukrainoje dirbantys britų diplomatai reguliariai viešina nuotraukas, kuriose – Rusijos tiekiami sunkieji ginklai. Šios nuotraukos – tai informacinio karo, skirto atskleisti Kremliaus vaidmenį Ukrainos konflikte, dalis.

Europos Sąjunga (ES) savo ruožtu dėl talkinimo užimant Krymą ir įsiveržiant į Rytų Ukrainą ėmėsi aktyvų įšaldymo ir draudimo išduoti vizas priemonių, kurios šiuo metu yra taikomos 151 Rusijos ir Ukrainos piliečiui, o taip pat 37 įmonėms.

V. Putino aplinkoje esančių asmenų turtai iš teisų įspūdingi – nekyla jokių abejonių, kad užsienio bankų sąskaitose saugomos milijardinės sumos. Be to, V. Putino aplinkos asmenims priklauso nekilnojamas turtas Londone ir Niujorke. Daugelis V. Putino artimiausiųjų susikrovė turtus per chaotiškas masines privatizacijas dešimtajame dešimtmetyje. Oficialiais duomenimis, V. Putino turtą sudaro 96 tūkst. JAV dolerių (90,75 tūkst. eurų) gaunama metinė alga, butas ir trys automobiliai, tačiau šie duomenys daugeliui kelia juoką.

Paklaustas, ar egzistuoja „įdomių“ finansinių susitarimų tarp V. Putino artimųjų rato narių, kuriuos britų vyriausybė galėtų atskleisti, Ph. Hammondas patikino, kad tokių tikrai gali būti.

„Kalbant apie veiksmus, kurių galime imtis, siekdami didinti Rusijai daromą spaudimą, viena iš priemonių, kurią dažnai prisimename, yra strateginė komunikacija: kaip galime pranešti rusams ir tiems, kuriems Rusija nori daryti įtaką, kas iš tikrųjų vyksta?“

„Tai įdomi mintis, pasirūpinsiu, kad strateginės komunikacijos specialistai į tai būtinai atkreiptų dėmesį“, - patikino Ph. Hammondas.

D. Camerono manymu, BBC biudžetas turėtų būti didinamas, siekiant padėti tarnyboms rusų ir ukrainiečių kalbomis pasipriešinti Rusijos televizijos skleidžiamai propagandai.

Ph. Hammondas samprotavo, kad „dosnūs“ mėginimai integruoti Rusiją po Šaltojo karo baigėsi nesėkme. V. Putinas vertina TSRS griūtį kaip pažeminimą ir kaltina Vakarus siekimu sterilizuoti Rusiją ir kėsinimusi veržtis per šios valstybės sienas ir toliu būdu provokuojant Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.

„Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai pasibaigė Šaltasis karas, kartu su savo sąjungininkais ketinome priversti Rusiją laikytis taisyklėmis paremtos tarptautinės sistemos. Dirbome atvirai, dosniai ir partneriškai, norėjome padėti Rusijai užimti jos teisėtą galingos valstybės, prisidedančios prie stabilumo ir tvarkos užtikrinimo pasaulyje, vietą. Dabar tenka pripažinti, kad šios pastangos nepasiteisino“, - mano Ph. Hammondas.

„Šiuo metu susidūrėme su Rusijos vadovo nenoru jungtis prie tarptautinės taisyklėmis paremtos sistemos, užtikrinančios taiką tarp tautų, ir siekimu ją suardyti“, - pridūrė jis.

„Prezidento Putino veiksmai – nelegalus Krymo užėmimas ir šuo metu vykdomas kariuomenės panaudojimas siekiant destabilizuoti situaciją Rytų Ukrainoje iš esmės trikdo suverenių valstybių Rytų Europoje saugumą“, - kalbėjo Ph. Hammondas.

„Sparčiai karines pajėgas ir ginklus modernizuojanti Rusija, o taip pat ir vis agresyvėjantis Rusijos karinis elgesys, įskaitant šalia suverenios NATO šalių narių oro erdvės vis pasirodančius rusų karinius lėktuvus, neabejotinai kelia nerimą“, -susirūpinimo neslėpė jis.

„Taigi esame teritorijoje, kuri yra pažįstama visiems tiems, kuriems šiuo metu yra apie 50 m., o Rusijos elgesys akivaizdžiai yra didžiausias pavojus mūsų saugumui“, - neabejojo Ph. Hammondas.

„Tolimesnis žvalgybos duomenų apie jų pajėgumus ir ketinimus rinkimas – tai dalis mūsų žvalgybos dedamų pastangų, kurios bus tęsiamos taip pat ir artimiausioje ateityje. Tai, kad visos agentūros ir vėl įdarbina rusakalbius, neturėtų stebinti“, - patikino jis.

Štai turtingiausių asmenų iš V. Putino aplinkos, susikrovusių milijardus JAV dolerių siekiančius turtus, sąrašas.

Vladimiras Jakuninas

Vladimiras Jakuninas
V. Jakuninas nuo 2005 m. eina didžiausio Rusijos darbdavio – „Rusijos geležinkelių“ – vadovo pareigas. Nuo dešimtojo dešimtmečio jis priklauso V. Putino aplinkai iš Sankt Peterburgo. Opozicijos aktyvistai vis mėgina skaičiuoti V. Jakunino turtus, o jis savo ruožtu kartu su V. Putinu vyksta į užsienį. Maža to, jis atsakingas už statybų darbus ruošiantis Sočio olimpinėms žaidynėms. V. Jakuninas įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą. Nors tikroji jo turtų vertė nėra žinoma, oficialus jo atlyginimas per metus siekia 12 mln. JAV dolerių (11,34 mln. eurų).


Genadijus Timčenka
Genadijus Timčenka

Šveicarijoje įsikūrusios nafta prekiaujančios įmonės „Gunvor“ įkūrėjas G. Timčenka pardavė savo akcijas prieš pat JAV paskelbiant apie sankcijas Rusijai. Remiantis „Forbes“ pateikiamais duomenimis, jo turtų vertė siekia 14,5 mlrd. JAV dolerių (13,71 mlrd. eurų). JAV teigia, kad V. Putinas yra investavęs į „Gunvor“ ir galimai turi prieigą prie šios įmonės fondų. „Gunvor“ savo ruožtu griežtai šią informaciją neigia. Be to, jo užsienio valstybių sankcijos nepalietė.

Jurijus Kovalčiukas 

Jurijus Kovalčiukas
Kadaise vienu iš V. Putino „kasininkų“ vadintas J. Kovalčiukas – stambiausias „Bank Rossija“ akcininkas. Šį banką JAV įvardija kaip asmeninį Rusijos aukšto rango valdininkų banką. Be to, J. Kovalčiukas yra šalia ežero įsikūrusių V. Putino ir jo sąjungininkų vilų bendruomenės „Ozero Dača“ narys. Manoma, kad jo turtų vertė siekia 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,32 mlrd. eurų). J. Kovalčiukas įtrauktas tiek į JAV, tiek ir į ES sudarytus sankcijų sąrašus.




Arkadijus Rotenbergas
Arkadijus ir Borisas Rottenbergai

Arkadijus Rottenbergas – V. Putino dziudo partneris, pažįstantis jį nuo senų laikų. Jis įtrauktas į ES sankcijų sąrašą. Broliai A. ir B. Rottenbergai turi verslo interesų dujotiekių ir gatvių tiesimo bei bankų srityse. Broliai užima Maskvos „Dinamo“ ledo ritulio ir futbolo klubų prezidentų postus. Iš Sočio olimpinių žaidynių A. ir B. Rottenbergai uždirbo milijardus JAV dolerių. Manoma, kad jų sukaupto turto vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,36 mlrd. eurų).

Igoris Sečinas

Igoris Sečinas
Rusijos valstybinės naftos įmonės „Rosneft“ prezidentas ir buvęs Rusijos premjero pavaduotojas. Metinis I. Sečino atlyginimas siekia 50 mln. JAV dolerių (47,27 mln. eurų). Tai vienas iš galingiausių asmenų V. Putino administracijoje, turintis su V. Putinu bendrų ekonominių interesų.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1158)