Ekonomistų, profsąjungų ir verslo atstovai pasidalija į dvi stovyklas, nesutariančias dėl pagrindinio principo, kaip reikėtų didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. 

Dalis ekonomistų ir verslo atstovų sako, kad teisingiausia būtų minimalų atlyginimą prilyginti neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD), nes tokiu atveju žmonės daugiau uždirbtų, bet naštos nepatirtų smulkusis verslas.

Kiti tvirtina, kad verslininkai turi pakankamai pelno, kuriuo galėtų pasidalinti su darbuotojais.

Didžiausia problema – bandymas iš to pelnyti palankumą

Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad eksporto situacija nėra tokia džiuginanti, kad galima būtų dar labiau didinti verslo sąnaudas.

Nerijus Mačiulis
Lietuvos eksporto perspektyvos į Rusiją ir kitas NVS rinkas yra labai prastos. Ten yra sumažėjęs Lietuvos įmonių konkurencingumas dėl labai atpigusių tų šalių valiutų. To rezultatus mes jau matome žiūrėdami į sausio mėnesio eksporto rezultatus. Vertinant iš konkurencingumo perspektyvų, galima sakyti, kad dabar didinant įmonių sąnaudas keliant darbo užmokestį, būtų dar vienas papildomas veiksnys slopinantis jų augimo potencialą. Tačiau, kita vertus, matome, kad eksportas į kitas rinkas augo, taigi tai rodo, kad Lietuvos įmonės yra konkurencingos ir darbo sąnaudos nėra tas veiksnys, kuris slopina užsienio prekybą“, - DELFI komentavo jis.

Sausį eksportas į visą NVS rinką susitraukė per 30 proc., o į Rusiją – daugiau nei 38 proc.

Kitas argumentas, pasak ekonomisto, yra susijęs su valstybės finansinėmis galimybėmis. 

Prognozuojama, kad valstybės biudžeto deficitas šiemet bus didesnis nei pernai ir nei buvo planuota. Tai lems mažiau nei planavo Finansų ministerija augsianti ekonomika. Finansų ministerija biudžetą sudarė remdamasi skaičiavimais, kad šiemet ekonomika augs 3,4 proc., o dabar įvairios finansinės institucijos prognozuoja 3 proc. nesieksiantį BVP augimą.

Ar šios aplinkybės sudaro tinkamas prielaidas didinti minimalų atlyginimą viešojo sektoriaus darbuotojams?

„Vieno atsakymo nėra, nes, viena vertus, jeigu biudžetas nevykdomas, tuomet išlaidų didinimui reikėtų pasakyti ne ir palaukti tinkamesnio laiko, kita vertus, dabar Lietuva gali skolintis už nuliui artimas palūkanas. Žinoma, kažkada pinigų kaina padidės ir tuomet, jeigu nebus galimybių surinkti tvarių pajamų biudžete ir mokėti padidintus atlyginimus, vėl galime atsidurti situacijoje, kurioje buvome 2009 m., kai sumažėjus pajamoms reikia mažinti deficitą tarp norų ir galimybių. Natūralu, kad iš skolintų pinigų didinti atlyginimus ilguoju laikotarpiu nėra gera strategija, bet šiemet dėl to didesnių problemų nematau“, - teigė pašnekovas.

Vis dėlto didžiausia problema, susijusia su minimalaus atlyginimo didinimu, ekonomistas įvardija tai, kad šis klausimas yra politinis instrumentas, leidžiantis politikams siekti populiarumo.

Jo teigimu, bet kokie pasiūlymai padaryti šį procesą skaidresnį yra ignoruojami. Minimalaus atlyginimo didinimą galima būtų sieti su produktyvumo arba vidutinio atlyginimo pokyčiais. Produktyvumas pastaraisiais metais beveik nekinta, o vidutinis atlyginimas didėja po kelis procentus per metus.

„Šis instrumentas nėra efektyvus, nes jam padedant reguliuojami privataus sektoriaus atlyginimai, o tai neturėtų būti daroma rinkos ekonomikoje. Vienas iš gerų būdų atimti šį instrumentą būtų sprendimas, kad minimalus atlyginimas būtų lygus NPD. Tuomet siūlydami didinti minimalų atlyginimą politikai turėtų atidžiau pagalvoti, ar biudžete tam bus lėšų “, - teigė N. Mačiulis.

Bandys visaip išvengti

Ekonomistė Rūta Vainienė apskritai kritikuoja planus didinti minimalų atlyginimą.

Rūta Vainienė
„Tai yra gana reikšminga suma, o papildomų pajamų verslininkams niekas negarantuoja. Aš truputėlį nerimauju dėl smulkaus verslo, pramonininkams tai neaktualu, nes jie tokių mažų algų nemoka. O patys smulkiausi verslininkai turbūt visaip stengsis apeiti, vėl skatiname šešėlį tokiu sprendimu“, - DELFI komentavo ji.

Ekonomistė tvirtina, kad dabartinė NPD skaičiavimo tvarka yra labai paini ir ją reikėtų keisti.

„Pirmiausiai ji yra labai sudėtinga, žmonėms sunku ją suprasti. Manau, kad reikia keisti tvarką, nustatyti fiksuotą dydį, kad žmonėms nereikėtų kankintis. Žinoma, NPD didinimas būtų reali pagalba žmogui nedarant žalos darbdaviui“, - sakė R. Vainienė.

Trišalės tarybos narys, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas DELFI anksčiau tvirtino, kad ir taip vidutiniai atlyginimai regionuose yra vos didesni už minimalų atlyginimą, todėl jo didinimas tik paskatins verslininkus ieškoti būtų to išvengti.

Pasak jo, jau ir po paskutinio didinimo dalis verslininkų perrašė darbo sutartis oficialiai sutrumpindami darbo laiką, kad nesikeistų mokamo atlyginimo dydis.

Didinimas duos naudos

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako visuomet pritariantis planams Lietuvoje didinti minimalų atlyginimą.

Romas Lazutka
„Algos yra mažos, o valstybė nelabai turi instrumentų, kaip jas didinti. Minimalios algos padidinimas galbūt stumtelės ir kitas algas, kurias irgi reikia didinti. Mūsų ekonomikos padėtis rodo, kad tai galima daryti, nes atlyginimams nuo BVP skiriame labai mažai“, - DELFI pabrėžė ekonomistas.

Be to, anot jo, daugiau pinigų gaunantys mažiausiai uždirbantieji tik paskatins ekonomiką.

„Minimalios algos didinimas didina mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, o jos visos išleidžiamos. Taigi toks sprendimas paskatina paklausą ir ekonomiką, niekur tie pinigai nedings. Mažai uždirbantys žmonės tuos pinigus iškart atneša į parduotuves“, - komentavo R. Lazutka.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad Lietuvoje reikėtų įstatymais nustatyti, kad minimalų atlyginimą gali gauti nekvalifikuoti darbuotojai.

„Mes visada esame už minimalaus atlyginimo didinimą, kadangi kitaip priversti verslą didinti darbo užmokestį nėra galimybių. Mūsų nuomone, būtų geriau, jeigu atsirastų darbo apmokėjimo sistema ir aiškiai būtų nustatyta, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas už nekvalifikuotą darbą. Tada žinotume, kad jeigu žmogus turi gebėjimų, išsilavinimą, patirtį, jam turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis“, - DELFI teigė jis.

Dabar, pasak pašnekovo, yra sunku apibrėžti, kokia yra tam tikro darbuotojo kaina.

Jis nesutinka, kad išeitis būtų didinti NPD. Šiuo metu gaunantiems minimalų atlyginimą taikomas 166 eurų per mėnesį neapmokestinamasis dydis.

Artūras Černiauskas
„Jeigu mes padidinsime NPD nuo dabartinio padidinsime iki tūkstančio litų. NPD padidinus 100 Lt (apie 30 eurų) realios darbuotojo pajamos padidėja 15 Lt (apie 4,3 euro). Populistinis siūlymas NPD sulyginti su minimalia alga, tai tokiu atveju realios minimalų atlyginimą uždirbančio darbuotojo pajamos padidėtų 60 Lt (per 17 eurų)“, - dėstė A. Černiauskas.

Be to, anot jo, didinant NPD šiek tiek didėtų ir didesnes pajamas gaunančių darbuotojų pajamos, nes mažėjantis NPD taikomas ir uždirbantiems kiek mažiau nei tūkstantį eurų neatskaičius mokesčių.

„Taigi realiai mes nepasiekiame tokio teigiamo efekto, kokią netektį šiuo atveju turi biudžetas. Tai yra populistinis siūlymas padidinti darbo užmokestį nedidinant darbdavių sąnaudų, bet tai daryti biudžeto sąskaita. Mes tai girdime nuolat iš smulkaus verslo atstovų. Manome, kad palyginus verslo gautus pelnus, pramonės augimą,jie tikrai turi iš ko didinti minimalų darbo užmokestį“, - kalbėjo pašnekovas.

Planuojama, kad minimalios algos klausimas Trišalėje taryboje gali būti svarstomas kovo pabaigoje. Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino pritarianti planams šiemet didinti minimalią algą. Anksčiau buvo kalbama, kad minimali alga galėtų augti 25 eurais iki 325 eurų prieš mokesčius.

DELFI primena, kad Lietuva iš Europos Sąjungos šalių išsiskiria ne tik mažais atlyginimais, bet ir didžiuliu miminalią algą arba mažiau uždirbančiųjų skaičiumi.

Sodros“ duomenimis, iš 1,3 mln. dirbančiųjų minimalią arba mažesnę algą gauna 400 tūkst. žmonių. Minimalus atlyginimas Latvijoje yra 360 eurų, Estijoje – 390 eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (268)