Infliacija Rusijoje pirmą kartą nuo 2008 metų viršijo 15 proc., be to, dėl pačios Rusijos uždrausto maisto produktų importo iš Europos Sąjungos šalių kyla maisto kainos, rašo businessinsider.com.
Stebina tai, kad padidėjusios išlaidos maistui nėra šių ar praėjusių metų reiškinys: maistui skiriamų išlaidų dalis stabiliai didėjo nuo pat 2007 metų, kai ji siekė vos 25 proc.
Rusai dabar maistui išleidžia daug didesnę pinigų dalį negu kai kurios kitos kur kas skurdžiau gyvenančios šalys: Kenijos gyventojai maistui išleidžia mažiau negu 50 proc., o Kinijos ir Indijos, kur vienam žmogui tenkančios pajamos yra žymiai mažesnės negu Rusijoje, - mažiau negu 30 proc.
Palyginus Rusiją su pažengusiomis ekonomikomis, norisi verkti: naujausi duomenys rodo, kad Didžiosios Britanijos namų ūkiai 2012 metais maistui išleido 11 – 12 proc. savo pajamų, o Jungtinėse Valstijose – vos 6,4 proc.
Rusijos ekonominės suirutės mastas atgaivina prisiminimus apie 1998 metų finansinę krizę, kurios metu taip pat smarkiai brango maisto produktai (sekančiais metais infliacija buvo pasiekusi beveik 100 proc.). Ši krizė išvertė iš posto tuometinį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną, o Rusija buvo priversta prašyti tarptautinės bendruomenės paramos maisto produktais. Maisto krizė prisidėjo ir prie Sovietų sąjungos subyrėjimo 1990-ųjų pradžioje.
Ramybė ar sunkumai gaunant pakankamai maisto produktų yra svarbi konstanta Rusijos politikos istorijoje. Prezidento Vladimiro Putino režimas vis dar tebėra labai populiarus, bet eiliniams rusams dabar tenka mokėti milžinišką kainą už Maskvos tarptautinį balansavimą ties karo riba.
„Quartz“ cituoja „VTB Capital“ analitikus, kurie mano, kad rusų pajamos šiais metais augs maždaug 7 proc. – tokie tempai gerokai atsiliks nuo 20 proc. siekiančios infliacijos, kurios tikimasi bent pirmajame 2015 metų pusmetyje.
