Sutariama, kad naudos būtų gerokai daugiau nei minusų – beveik milijardas prekių ir paslaugų pirkėjų, mažesni muitai, bendri standartai įmonėms, popierizmo sumažėjimas, todėl tikėtina, kad ir pigesni produktai parduotuvėse.
Teigiama, kad itin daug galimybių laisvosios prekybos sutartis atvertų smulkiajam Lietuvos verslui, kuriam dabar prasimušti į gana uždarą Amerikos rinką beveik neįmanoma.
Tačiau žemės ūkio sektoriai pasigenda akcentų apie galimus praradimus. Taip pat nuogąstaujama dėl maisto saugos ir kitokių reikalavimų, ar jie nesumažės, nes dabar europiniai esą labai aukšti.
„Tiek JAV, tiek ES teigia, kad jų standartai yra geriausi, saugiausi, ir tada kyla klausimas, iš kur tos baimės? Ir, mano nuomone, dalis tų nuogąstavimų susiję su pernelyg menka informacija, žmonės tiesiog nepakankamai įsigilinę. O kita dalis nuogąstavimų greičiausiai susijusi su konkurencijos baime“, – mano VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Jeigu mes, europiečiai, įsivaizduojam, kad viską vešime į Ameriką, tai taip nebus. Atvirkščiai, ir grįš. Amerikiečiai tą ir siūlo: jautieną siūlo, kiaulieną. Žinant, kokia yra kaina, savikaina, tai suprantama, ta žaliava patenka į mūsų įmones. Įmonėms yra naudinga: jie perdirba, daro produktus, kažkas lieka vidaus rinkoje, kažkas grįžta atgal į Ameriką. Tai klausimas, o mūsų žaliavos teikėjai, būtent ūkininkai, reikalingi nebus“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
„Ši sutartis keičia bendrą geopolitinę situaciją, nes šiandien pagrindiniai konkurentai yra vadinamosios augančios rinkos: tai Kinija, Indija, Pietryčių Azija. Ir todėl toks savotiškas dviejų didelių rinkų, dviejų didelių ekonomikų susijungimas – tai yra ES ir JAV – tai sustiprins šitas ekonomikas“, – sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
