Ar norėtumėte dirbti 4 dienas? Jūs – mažuma

Lietuvos gyventojai yra labai darbštūs: tai rodo ir visuomenės nuomonės apklausa. Tik kiek daugiau nei kas dešimtas dirbantysis pasvajoja apie 4 darbo dienų savaitę.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvos teritorijoje. Iš viso apklausti 1005 respondentai, rezultatų paklaida 3,1 proc.

Keturių dienų darbo savaitei be išlygų dažniau pritartų moterys, 26-45 m. respondentai. Vyrai, 36-55 m., vidurinio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai pritartų tik su sąlyga, kad nemažėtų jų dabartinis atlyginimas.

Aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų didmiesčių gyventojai bei vyrai dažniau nepritartų tokiai iniciatyvai.

Ar pritartumėte, jei Lietuvoje būtų įvesta 4 darbo dienų savaitė?	Atsakiusieji (proc.)
Taip, pritarčiau	13,3
Taip, tik jei dėl to nemažėtų atlyginimas	55,6
Ne, nepritarčiau	23,2
Nežino / neatsakė	7,9
Iš viso:	100

Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis mano, kad išsivysčiusios šalys darbo savaitę turėtų trumpinti dėl klimato kaitos ir cituoja pagrindinį Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėją tvarumo klausimais Timą Jacksoną.

Jis 2009 m. išleistoje knygoje „Gerovė be augimo: ekonomika ribotai planetai" (angl. „Prosperity without Growth: Economics for a Finite Planet“ dėsto, kad reikia stabdyti ekonomikos augimą išsivysčiusiose šalyse.

„Nors besivystančiame pasaulyje augimas yra svarbu, išsivysčiusiose šalyse vis didesnis vartojimas menkai prisideda prie žmonių laimės lygio ir gali net sumažinti, jei dėl didėjančio vartojimo žlugs ekosistemos. Autorius siūlo išeitį: žmonės turi dirbti ne mažiau našiai, bet trumpiau - trumpinti darbo dieną ir ilginti laisvalaikio trukmę, tolygiau dalintis darbo laiką su nedirbančia visuomenės dalimi ar naujai į darbo rinką patekusiais. Tada bendroji gamyba būtų pastovi, netgi augant žmonių skaičiui ir/ar darbo našumui“, - komentuoja R. Kuodis.

Ekonomistas primena, kad Jungtinės Tautos prognozuoja, kad gyventojų Žemėje padaugės nuo dabar fiksuojamų 6,8 mlrd. iki 9,2 mlrd. 2050 m., nepaisant fakto, kad gyventojų skaičiaus augimas kiek sulėtėjo dėl mažesnio gimstamumo besivystančiose šalyse.

Bankų ekonomistai rado paaiškinimų

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad per keturių dienų darbo savaitę būtų padaroma 20 proc. mažiau darbo, t.y. pagaminama produkcijos, suteikiama paslaugų, nei per penkių dienų darbo savaitę, todėl ir atlyginimas atitinkamai turėtų būti mažesnis.

„Galima įsivaizduoti kokią nors neefektyvią, vieną iš keliasdešimties verslą kontroliuojančių institucijų, kurioje darbuotojui gali pasirodyti, kad perėjus prie keturių darbo dienų savaitės jis išgers penktadaliu mažiau kavos, o jo padarytas „darbas“ bus lygiai toks pat. Visgi daugelyje darboviečių yra kitaip. Nemanau, kad pasisakantieji už trumpesnę darbo savaitę žmonės gali pasigirti pernelyg dideliais atlyginimais, todėl sutiktų iškeisti darbo užmokestį į ilgesnį laisvalaikį“, - komentuoja G. Nausėda.

Pasak jo, belieka apgailestauti, kad lietuviški atlyginimai ne visada leidžia apsirūpinti pirmojo ar antrojo būtinumo prekėmis bei paslaugomis, nekalbant jau apie tolesnės eilės reikmenis.

„Skeptiško požiūrio į visuotinę keturių darbo dienų savaitę nereikia painioti su platesniu lankstaus darbo laiko režimo taikymu, kuris būtų tikrai naudingas“, - dėstė G. Nausėda.

Apklausos rezultatai nustebino ir „Swedbank“ vyriausiąjį ekonomistą Nerijų Mačiulį.

„Aš nustebęs, kad beveik ketvirtadalis gyventojų nepritartų trumpesnei darbo savaitei. Sunku patikėti, kad žmonės laisvalaikį, galimybę skaityti knygas ar leisti laiką su šeima iškeistų į ilgesnes valandas darbo vietoje. Turbūt daugelis pasisakančių prieš 4 darbo dienų savaitę taip nusiteikę ne dėl didelės meilės darbui, o tiesiog galvojo, kad trumpesnė darbo savaitė reikštų ir mažesnes pajamas“, - teigė jis.

Kur darbo savaitė – jau trumpesnė

SEB banko prezidento patarėjas pastebi, kad dažniau trumpesnės darbo savaitės klausimas svarstomas labai efektyviose arba turtingose naudingomis iškasenomis valstybėse, pavyzdžiui, Šveicarijoje.

N. Mačiulis pateikia ir daugiau pavyzdžių bei mano esant tikėtina, kad vyriausybės, kovodamos su aukštu natūralaus nedarbo lygiu ir didėjančia pajamų nelygybe, ims griežčiau reguliuoti darbo savaitės trukmę.

„Trumpesnės darbo savaitės praktika atskirų įmonių lygyje jau išbandyta ne vienoje valstybėje. Pavyzdžiui, Meksikos telekomunikacijų bendrovėje „Telmex“ vyresni nei 50 metų darbuotojai dirba 4 dienas per savaitę, bet gauna visą atlyginimą. Tokią praktiką pastarosios krizės metu taikė ir kai kurios Švedijos įmonės. Beje, įdomu tai, kad buvo pastebėta, kad net sutrumpinus darbo savaitę iki keturių dienų tose įmonėse produktyvumas nesumažėjo. Tai reiškia, kad darbuotojai darbo vietoje švaistė mažiau laiko ir sugebėjo su užduotimis susitvarkyti per daug trumpesnį laiką. Todėl manau, kad keturių darbo dienų savaitė yra ne tik reali, bet ir visuomenei bei ekonomikai galinti būti naudinga alternatyva“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Visgi, jie atkreipia dėmesį, kad sprendimas trumpinti darbo savaitę turėtų būti tarptautine iniciatyva: visos valstybės darbo savaitę trumpinti turėtų vienu metu, tuomet nenukentėtų nė vienos konkurencingumas, o atsirastų galimybių efektyviau įdarbinti šiuo metu neišnaudojamus žmogiškuosius išteklius.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi kitos nuomonės.

„Keturių darbo dienų savaitė jokiu būdu neturėtų būti „nuleista iš viršaus“ ir privaloma visoms įmonėms, nes šių dienų globaliame pasaulyje bandyti įmones įsprausti į tam tikrus rėmus nepavyks – tai turi būti įmonių ir darbuotojų susitarimo reikalas“, - sako jis.

Ekonomistas siūlo daugiau dėmesio skirti susitarimams leisti dirbti lanksčiai ar nuotoliniu būdu.

„Populiarėjant darbui nuotoliniu būdu, darbui iš namų bei projektiniams darbams, esamas penkių darbo dienų reguliavimas apskritai praranda prasmę. Pavyzdžiui, Skandinavijos ir anglosaksų šalyse nuotoliniu būdu jau šiuo metu dirba iki 10 proc. visų darbuotojų ir jų procentas ilgainiui auga. Nemanau, kad šie darbuotojai vadovaujasi penkių darbo dienų principu – vien todėl, kad dauguma jų dirba projektinį darbą, kurį sunku įsprausti į 40 valandų į darbo dienų savaitę, dirba su rinkomis, kurios yra kitoje laiko zonoje, turi savas šventines dienas bei darbo kultūrą, pavyzdžiui, dauguma Azijos valstybių turi 6 dienų darbo savaitę“, - komentavo Ž. Mauricas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pernai ketvirtą ketvirtį Lietuvoje siekė 10,1 proc.