Nuo gegužės tokį reikalavimą numačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija siekia sumažinti mokesčių slėpimo mastą maitinimo sferoje, tačiau mokesčių specialistė Rūta Bilkštytė atkreipia dėmesį, kad tai didins kainas kavinėse ir vers užsidaryti tuos, kurie nebesugebės privilioti mažų kainų ieškančių lietuvių.

Toks pat reikalavimas jau galioja nuo 2013 m. gegužės, tačiau prievolė buvo numatyta tik kompiuteriniams kasos aparatams. Po to VMI pastebėjo, kad įmonės ėmė atsisakyti pažangių aparatų ir pirkti nekompiuterinius, kuriems toks reikalavimas negaliojo.

VMI tvirtina, kad norima užkirsti kelią viešojo maitinimo įstaigoms išvengti gautų pajamų už suteiktas paslaugas apskaitymo, kai tarpiniai duomenis ištrinami iš kasos aparatų.

„Esminis pasikeitimas yra tai, kad įmonės, išrašančios išankstines sąskaitas, privalės kasos aparatų programine įranga užtikrinti jų spausdinimą kontrolinėje juostoje ir fiskalinio kvito spausdinimą uždarant išankstinę sąskaitą“, - DELFI komentavo VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.

Atliktos analizės metu nustatyta, kad 181 mokesčių mokėtojas, naudojęs pažangias kompiuterines sistemas, vėliau įsigijo 461 bendrosios paskirties kasos aparatus, kurių techninės galimybės gerokai nusileidžia kompiuterinėms sistemoms.

Pasak jo, įsigaliojus numatytam reikalavimui, vieniems mokesčių mokėtojams jis neturės jokio poveikio, nes naudojami kasos aparatai atitinka keliamus reikalavimus, kitų naudojami galės būti perprogramuojami, dar kiti galės svarstyti galimybę organizuoti klientų aptarnavimą taip, kad užsakymai būtų apmokami jų pateikimo metu.

VMI atkreipia dėmesį, kad minėtieji reikalavimai būtų netaikomi tais atvejais, kai už užsakytus patiekalus ir gėrimus klientai sumokėtų iškart, kaip, pavyzdžiui, dabar yra  „greitojo“ maisto restoranuose ir užkandinėse.

Šiam pakeitimui pritaria ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Dauguma jau turi

Bendrovės „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis DELFI sakė, kad toks reikalavimas įmonių sąnaudų labai neišaugina.

Gediminas Balnis

„Tai nėra labai didelės sąnaudos, pavyzdžiui, minimalios algos padidinimas daro kur kas didesnę įtaką nei reikalavimas įsigyti naujus kasos aparatus. Mes pritariame šiam sprendimui, bet kadangi paskelbė daugiau nei prieš metus, tai galėjo iš karto ir įgyvendinti. Šiuos reikalavimus esame įvykdę prieš metus, taigi mūsų tai nepalies. Žinoma, dar yra veikiančių be tokių kasos aparatų, tačiau dauguma tai yra jau įgyvendinę“, - komentavo jis.

„Amber Food“ valdo picerijas „Charlie pizza“, blynines „La Crepe“, restoranus „Katpėdėlė“, „Carskoje Selo“, „Manami“, gastrobarą „Beer Garden“.

Įmonės „Fidexperta“ vadovė“ Rūta Bilkštytė laikosi nuomonės, kad žiaurios akcijos duoda rezultatų, tačiau reikėtų žvelgti į tokio elgesio priežastis.

„Visose paslaugose, kurios teikiamos fiziniams asmenims, visuomet yra didžiausia tikimybė, kad bus didžiausia mokesčių vengimo rizika, nes fiziniam asmeniui PVM nėra visiškai aktualus. Pavyzdžiui, įmonėms, kurios neturi „juodų“ pinigų, neaktualu mokėti pigiau „juodais“ pinigais. Jiems labiau apsimoka mokėti brangiau su sąskaita faktūra ir PVM. Fiziniams asmenims kiekvienas centas brangus, o PVM yra 21 proc., taigi juos vilioja galimybė 20 proc. pigiau sumokėti už pietus ar vakarienę“, - DELFI sakė ji.

Pašnekovė nemano, kad žmones suviliotų galimybė dalyvauti valstybės planuojamoje čekių loterijoje, nes jiems aktualiau iškart už prekę ar paslaugą sumokėti mažiau.

Mokesčių specialistė atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas brangs maistą kavinėse.

Rūta Bilkštytė

„Jeigu yra paklausa pirkti prekę pigiau be čekio, tai visada bus ir pasiūla. Jeigu yra kavinės, kurios be čekių parduoda pigiau, tai tos, kurios su čekiais parduoda brangiau, jos netenka dalies savo vartotojų, paprasčiausiai bankrutuoja ir užsidaro. Valstybė mėgina kovoti botago principu įvesdama prievartą, bet kavinės turės papildomai investuoti, taigi dar labiau didinti paslaugos kainą. Tai klientams atsilieps brangimu ir padidins jų norą ieškoti, kur pigiau“, - kalbėjo ji.

Pasak R. Bilkštytės, gyventojų norą ieškoti, kur pigiau, galima sumažinti didinant jų pajamas.

„O kaip jas didinti? Vėl grįžtame prie didelių mokesčių klausimo. Viskas yra labai susiję. Jeigu imsis tokių priemonių prieš kavines, tada mažiau bus valgančių, išliks tik tos kavinės, kurios galės išgyventi su didesniais alkoholio antkainiais. O siūlantys dienos pietus nukentės, nes ši paslauga gerokai pabrangs“, - teigė mokesčių specialistė.

VMI duomenimis,58 proc. maitinimo paslaugų įmonių naudoja fiskalinius bendrosios paskirties kasos aparatus, 37 proc. - kompiuterinius kasos aparatus, 5 proc. - ne fiskalinius kasos apartus.

VMI vykdytų patikrinimų metu pažeidimai buvo nustatyta 22 proc. tikrintų mokėtojų veikloje, o konkrečiais atvejais neapskaitomų pajamų dalis siekė iki 18 proc.

2014 m. viešojo maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse atlikti 893 kontrolės veiksmai, už nustatytus pažeidimus surašyta 782 administracinių teisės pažeidimų protokolai apskaičiuota 3,74 mln. eurų papildomai mokėtina arba deklaracijose tikslintina mokesčių suma.

DELFI jau rašė, kad „Sodros“ duomenimis, padavėjai patenka tarp mažiausius atlyginimus gaunančių profesijų atstovų. 2014 m. lapkričio duomenimis, padavėjai per mėnesį neatskaičius mokesčių uždirbdavo 234 eurus.