Apie tai antradienį, vasario 24 dieną, rašo „Bloomberg“ korespondentas Andre Forseca Tartaras, kurį domina klausimas, kiek Rusiją apėmusi krizė kainuos jos kaimynams.
Jeigu tikėtume penktadienį, vasario 20 dieną, „Bloomberg News“ paskelbtomis prognozėmis, prekybos su Rusija susitraukimas rimtai pristabdys Baltijos šalių ekonomikų augimą, kuris metų pabaigoje vargu ar viršys 1,5 procento. Baltijos šalių ekonomikų augimas 2015 metais bus 1,3-1,7 procentinio punkto mažesnis nei pernai metais. Autoriaus teigimu, pinigine išraiška tai reiškia, kad šios šalys negaus 1,58 mlrd. dolerių (1,39 mlrd. eurų).
Dėl situacijos Ukrainoje, 2014 metų liepos pabaigoje ES ir JAV nuo taškinių sankcijų, skirtų atskiriems fiziniams asmenims ir kompanijoms, perėjo prie priemonių, nukreiptų prieš Rusijos ekonomikos sektorius. Reaguodama į tai Rusija apribojo maisto produktų importą iš šalių, įvedusių jai sankcijas: JAV, ES, Kanados, Australijos ir Norvegijos.
Tačiau „Bloomberg“ ir „Danske Bank“ ekspertai mano, kad pagrindinis sumažėjusios apyvartos veiksnys yra Rusijos ekonomikos smukimas ir recesija, taip pat stipriai devalvavęs rublis. Ekspertai spėja, kad abipusių Rusijos ir ES sankcijų vaidmuo čia ne toks ir didelis.
Pagrindiniu veiksniu tapo nusilpęs rublis, dėl kurio į Rusiją eksportuojamų prekių ir paslaugų kaina Estijai, Latvijai ir Lietuvai 2015 metais sumažės 18-25 procentų. Rusijos dalis Latvijos užsienio prekybos balanse sudaro 6,3 procento, Estijos – 5,5 procento, o Lietuvos – 4,4 procento.
Apie kitų Rusijos kaimynų problemas rašo ir „Bloomberg View“ autorius Leonidas Beršidskis. Jis aiškina, kad grivinos, lėjos, manato, lario ir Baltarusijos rublio devalvaciją lėmė ta pati problema – Rusijos ekonominė krizė ir agresyvi Rusijos politika.
Blogiausia situacija su Ukrainos grivina, kurios nuvertėjimo priežastys „daug įvairesnės“ nei kitų buvusių sovietinių respublikų atvejais. Aneksavusi Krymą, kuris buvo Ukrainos turizmo meka, ir pradėjusi karą rytiniuose pramoniniuose Ukrainos rajonuose, kur sutelkta didelė šalies metalurgijos dalis, Rusija iš Ukrainos atėmė didžiausius užsienio valiutos šaltinius. Tačiau ir Ukrainos nacionalinis bankas pademonstravo išskirtinę nekompetenciją. Jo pastangos kontroliuoti valiutų keitimo kursą rezervų mažėjimo fone paskatino staigų juodosios rinkos augimą.
„Moldovos, Gruzijos ir Azerbaidžano atvejais situacija nėra tokia kritinė, tačiau šių šalių problemos taip pat susijusios su regioniniais sukrėtimais, – toliau aiškina apžvalgininkas. – Moldova, maža šalis, įsprausta tarp Ukrainos ir Rumunijos, nebepajėgė susidoroti su giliu struktūriniu savo ekonomikos disbalansu“.
Pagaliau, „artimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija visiškai priklauso nuo labai pigios Rusijos energijos importo“, rašo L. Beršidskis. „Kai Rusija devalvavo savo valiutą ir taip faktiškai pradėjo kainų karą su kaimynėmis, nenuostabu, kad Baltarusija nukentėjo labiau už kitas (išskyrus Ukrainą“.
„Šio regiono valiutos greičiausiai ir toliau kris, – reziumuoja apžvalgininkas. – Tai reta galimybė stebėti krizę, kažką panašaus galėtų išgyventi Europa, su sąlyga, kad ji nebūtų įsivedusi euro, o Vokietija nuspręstų padidinti savo eksporto konkurencingumą, devalvuodama Vokietijos markę. Galima eurą kritikuoti kiek nori, tačiau tik jis apdraudžia europiečius nuo tokių nelaimių. O dėl buvusių sovietinių respublikų, priešingai, valiutos šokas vienoje jų gali reikšti valiutos šoką visose“.
