„Tie, kas galvoja, kad laidojimo paslaugos – amžinas verslas, iš kurio galima uždirbti didelius pinigus, klysta. Mirčių nenumatysi, jų būna tiek, kiek skiria Dievas.
Kad laidojimo paslaugų sąnaudos atsipirktų, per mėnesį turi įvykti apie 30 laidotuvių“, - sakė ritualines paslaugas Alytuje teikiančios įmonės vadovas Raimundas Pocius.
Tradicijos pasikeitė
1997 metais verslą pradėjęs alytiškis teigia, kad laidojimo tradicijos nuo to laiko labai pasikeitė. „Tuomet dar daug kas mirusiuosius šarvodavo savo namuose. Jau nepamenu paskutinio atvejo, kada tai būtų daroma.
Sutrumpėjo ir velionio laikymo iki palaidojimo laikas. Anksčiau mirusįjį pašarvotą laikydavo tris paras, dabar dažniausiai – parą ar dvi“, - kalbėjo R. Pocius.
Vyriškis neslepia, kad laidojimo paslaugos nemažai kainuoja. Tai viena priežasčių, kodėl artimieji velionį pašarvotą laikyti nusprendžia trumpiau. Kiekviena para – papildomos išlaidos.
Įtakos turi ir tai, kad šiais laikais žmonės labai užimti. Iš tolimesnių vietų atsisveikinti su velioniu atvykstantys artimieji ne visada gali atvykti du kartus iš eilės.
Kaip teigė R. Pocius, daugiausiai pinigų, norint palaidoti žmogų, reikia skirti karstui ir gėlėms. Brangiausiai kainuoja ąžuoliniai karstai, tad norėdami išsiversti pigiau, kai kurie renkasi pušinius.
„Pastebėjau, kad žmonės gėlių jau neša žymiau mažiau. Dabar tapo įprasta velionio artimuosius paremti aukomis. Kai kurie šarvojimo salėje pageidauja aukų dėžutės, bet aš manau, kad geriau auką paduoti tiesiogiai, kartu pareiškiant užuojautą“, - sakė R. Pocius.
Po truputį nyksta tradicija fotografuoti velionį atminimui. Kai kas vis dar pageidauja nusifotografuoti prie karsto su mirusiuoju, tačiau fotografus samdo labai retai. Kur kas dažniau fotografuoja patys.
Nuolaidų nebūna
„Laidojimo procese, pradedant nuo kūno paruošimo iki palaidojimo, dalyvauja tikrai nemažai žmonių. Kiekvienam jų reikia sumokėti atlyginimus už jų atliktą darbą. Už vienkartinę laidojimo pašalpą (304 eurus), kurią skiria valstybė, velionį galima tik užkasti, bet ne palaidoti“, - įsitikinęs R. Pocius.
Už 304 eurus velionio kūną galima paruošti šarvojimui, paguldyti į pigiausią karstą, nuvežti į kapines ir užkasti. Pašarvotas jis nelaikomas, nes tam nėra lėšų.
Laidojimo sutartys – dėl dviejų priežasčių
Alytuje yra žmonių, kurie su ritualines paslaugas teikiančia įmone yra sudarę išankstines laidojimo sutartis. Jose numatyta, kiek lėšų jie skirs savo laidotuvėms ir kaip jos turėtų atrodyti.
„Šios sutartys Alytuje nėra populiarios, tam ryžtasi nedaug žmonių. Viena priežasčių, dėl ko tokiomis sutartimis yra pasirūpinama iš anksto, yra ta, kad žmonės nenori laidojimo naštos užkrauti savo artimiesiems. Kita – bijo, kad laidotuvėms sutaupyti pinigai bus panaudoti kitiems tikslams“, - sakė R. Pocius.
Mirusiojo kūnui gali suteikti spalvą
Pasak jo, šiandien laidojimo paslaugas teikiančios įmonės turi visas galimybes pasirūpinti, kad būtų tam tikram laikui sustabdytas mirusiojo kūno irimo procesas, kūnas atrodytų estetiškai ir neskleistų blogo kvapo.
Greičiausiai genda žmogaus kraujas, tad svarbu kūną išvalyti, kraują pakeičiant kitu specialiu skysčiu, kuris suteikia velionio kūnui spalvą, laikinai jį „užkonservuoja“.
„Nežinau, koks turėtų būti kūnas, kad jo būtų neįmanoma tinkamai paruošti šarvojimui. Nebent visai sudegęs“ , - apie šiuolaikines mirusiojo kūno paruošimo technologijas kalbėjo R. Pocius.
Kremavimą Alytuje renkasi mažuma
Atsiranda vis daugiau, ypač jaunų žmonių, vietoje tradicinio laidojimo, karstą su kūnu užkasant po žeme, besirenkančių kremavimą. Tiesa, Alytuje tokių yra nedaug. Vienus gąsdina pats įsivaizduojamas degančio žmogaus vaizdas, kitus – kaina.
„Kremavimas atsieina žymiai brangiau nei įprastas laidojimas. Juk žmogaus paprastai nesudeginsi, tam reikia ir karsto. O sudeginus – urnos pelenams. Reikia sumokėti ir už kremavimo paslaugas“, - pasakojo R. Pocius.
Išsigandę kremavimo paslaugų kainos Lietuvoje, kai kurie velionio palaikus veža kremuoti į Lenkiją. Ten kremavimas kainuoja pigiau. Pagrindinė priežastis, kodėl kremavimas Lietuvoje ganėtinai brangus – konkurencijos nebuvimas. Krematoriumas Lietuvoje yra tik Kėdainiuose.
Velionio artimųjų elgesys – ne visada prognozuojamas
R. Pociaus nestebina velionio artimųjų pageidavimai. Vieni pageidauja ekrane rodyti besikeičiančias mirusiojo nuotraukas, kiti – leisti jam patikusias dainas.
„Tai yra mirusiojo artimųjų valia. Negaliu sakyti kad pageidavimai būna keisti. Kas vienam keista, kitam – priimtina. Svarbiausia, kad laidotuvės nevirstų išgertuvėmis, kas kartais pasitaiko“, - įsitikinęs R. Pocius.
Kaip teigia jau ilgus metus laidojimo paslaugų versle dirbantis vyras, sunkiausia būna matyti laidojamus vaikus. Laidojimo paslaugas teikiantys darbuotojai turi būti ir gerais psichologais. Netektį išgyvenantys žmonės kartais elgiasi agresyviai, neprognozuojamai, bet toks jų elgesys pateisinamas.
„Neretai žmonės turi susidarę neigiamą nuomonę apie ritualines paslaugas teikiančias įmones. Mano tikslas – tokią nuomonę pakeisti. Mes turime nuimti gedinčiajam nuo pečių visą pasirengimo laidotuvėms naštą, kad jis galėtų ramiai gedėti“, - teigė R. Pocius.
Laidojimo paslaugos – sritis, kur naujovės prigyja lėtai. Ritualines paslaugas Alytuje teikianti R. Pociaus įmonė naujovių žvalgosi Italijoje, Lenkijoje. Italai daug dėmesio skiria dizainui, vizualumui. Lenkijoje, kremuojant žmogų, prieš tai šarvojimui karstą galima išsinuomoti, o po to palaikus perdėti į kartoninį karstą, kuris kartu su kūnu sudeginamas. Tokia paslauga Lietuvoje dar neteikiama.
