Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė DELFI sakė, kad sausį visas prekių pardavimas po euro buvo mažesnis nei prieš metus.
Tačiau lyginant atitinkamas dienas šį sausį su vasariu, matyti, kad vasarį bakalėjos prekių pardavimas augo 5-30 proc. Tuo metu konservų paklausa yra kritusi 6-28 proc.
„Įvairių žvakių pardavimas per vasarį yra išaugęs apie 20 proc. Sudėtinga pasakyti, ar žmonės karui ruošiasi, ar tai reikėtų sieti su Valentino diena“, - teigė ji.
Pasak R. Saulytės, ilgai negendantys maisto produktai labiau perkami regionuose, kur gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
„Gali būti, kad neramumai Ukrainoje kažkiek įtakos daro, tačiau pagrindinis dalykas yra kaina, jeigu pasiūlai geresnę kainą, tada ir pardavimai gerokai iššoka“, - komentavo pašnekovė.
Kita vertus, anot jos, klientų nerimo šiek tiek jaučiama.
„Žmonės klausinėja ir parduotuvių darbuotojų, ar pakaks atsargų, ar tikrai nieko nepritrūks. Pavyzdžiui, ištuštėjus lentynai per kokią nors akciją, sulaukiame skambučių klientų telefonu su klausimais, galbūt tai gali būti siejama su atsargų trūkumu“, - kalbėjo R. Saulytė.
Prekybos tinklo „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis sakė, kad nepaisant sausį sumažėjusios apyvartos tam tikrų prekių grupių pardavimas yra pakilęs.
„Ilgai negendančių produktų pardavimas buvo išaugęs prieš Naujuosius metus, sausį dar konservų pardavimas lyginant su praėjusių metų sausiu buvo padidėję, nors visa apyvarta krito. Tačiau vasarį mačiau jau konservų kritimą. Galiu konstatuoti, kad truputėlį – apie 25 proc. - yra pakilę pardavimai ilgai negendančių maisto produktų, pavyzdžiui, kruopų, konservų. Kokios priežastys tai lemia, bijau vertinti“, - DELFI komentavo jis.
Šluoja sėklas
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis sakė, kad bakalėjos prekių pardavimai buvo ypač išaugę prieš Naujuosius metus, kai gyventojai ruošėsi euro atėjimui.
Beveik 40 proc. šiuo metu išaugo įvairių dribsnių ir jų batonėlių pardavimas.
„Stebint pardavimus ne maisto prekių kategorijose, matome, kad artėjant pavasariui pirkėjai prekių lentynose graibsto sėklas – jų pastaruoju metu pardavėme net 3,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai rodo, kad pirkėjai ruošiasi užsiauginti vaisių ar daržovių ir apželdinti aplinką patys“, - teigė A. Petraitis.
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ duomenimis, lietuviai iki šiol vartoja prieš Naujuosius metus pirktas ilgo vartojimo prekes.
„Mes pastebime, kad pirkėjai sausį ir vasarį kaip tik mažiau perka sausų ir ilgai negendančių produktų – jų parduodame mažiau nei pernai metų pradžioje. Gruodžio mėnesį, prieš euro įvedimą, užsipirkę šių produktų – kruopų, makaronų, miltų, konservų - pirkėjai dabar juos sėkmingai vartoja. Nepastebėjome, kad būtų išaugęs poreikis ir specifiniams ne maisto produktams, pavyzdžiui, žvakėms“, - DELFI komentavo bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
DELFI užsakymu pernai gruodį rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 30,2 proc. šalies gyventojų mano, kad Lietuvos nepriklausomybei šiuo metu iškilo reali grėsmė, 24,3 proc. laikosi nuomonės, kad tai visada buvo problema, o 31,9 proc. mano, kad nėra tokios grėsmės.
Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį buvo -9, o tai yra 7 punktais daugiau nei gruodį ir tiek pat, kiek prieš metus.
Tačiau praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų nuotaikos buvo itin prastos – šis indeksas buvo kritęs iki -20. O, pavyzdžiui, per ekonominės krizės įkarštį 2009 sausį jis buvo daugiau nei -50.
