Nei viena, nei kita derybų pusė nenori sulaukti Graikijos pasitraukimo iš bendrosios valiutos sąjungos. Deramasi tik dėl pasilikimo sąlygų: Atėnams įgriso biudžeto išlaidų karpymas mainais už 240 mlrd. eurų vertės tarptautinę paramą. Naujoji Graikijos vyriausybė teigia, kad šešeri recesijos metai rodo: reikalavimai apriboti išlaidas trukdo ekonomikos augimui.
Paskolą šaliai suteikusios šalys, kita vertus, atsisako Graikijai suteikti papildomų lėšų be jokių griežtų sąlygų. Negavusi daugiau pinigų šalis nemokumą gali pasiekti jau šį pavasarį ar vasarą, o susidariusi situacija gali sukelti sumaištį rinkose, sužlugdysiančią graikų bankus. Krachas priverstų šalį spausdinti daugiau pinigų ir teikti finansinę pagalbą savo pačios bankininkystės sektoriui.
Analitikai nurodo, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, jau gavęs pavadinimą "Grexit", gali tapti chaotišku ir sudėtingu procesu. Jo metu gali prireikti uždaryti bankus ir atjungti bankomatus - taip gyventojus pavyktų sulaikyti nuo valiutos gryninimo prieš eurams pavirstant nauja, mažesnės vertės valiuta. Į naująją valiutą būtų konvertuotos sąskaitos bankuose ir paskolos. Užtikrinti naujųjų pinigų cirkuliacijai prireiktų mėnesių: gyventojai būtų verčiami eurais atsiskaityti tik nedidelėmis sumomis, ar naudotis bankų kortelėmis.
Vokietijos banko "Commerzbank" ekonomistai nurodo, kad Graikijos ūkis, nuo krizės pradžios jau susitraukęs maždaug ketvirčiu, smuktų dar 10 proc. jau per pirmuosius pasitraukimo iš euro zonos metus.
Naujosios drachmos vertė euro atžvilgiu gali kristi 50 ar daugiau procentų, nes šalies centrinis bankas bus priverstas spausdinti pinigus komerciniams bankams remti. Stipriai pakils importuojamų vaistų, automobilių, naftos ir degalų kainos.
Be šių neigiamų veiksnių, Graikijos įmonės, skolingos savo tiekėjams eurais, pamatys, kad nebegali išmokėti savo skolų ir dalis gali bankrutuoti. Išlikusios bendrovės gali būti priverstos pereiti prie išankstinio apmokėjimo už detales ar žaliavas schemos, o tai savo ruožtu apribos gamybos apimtis.
Kritusi valiutos vertė "labai smukdys graikų pragyvenimo lygį", sako "Commerzbank" analitikai.
Vietos ir užsienio verslininkai gali gerokai apriboti savo investicijas, nes nebeliks aiškumo dėl šalies ekonomikos perspektyvų. Ilgalaikėje perspektyvoje prognozių imtis dar sunkiau. Nusilpusi nacionalinė valiuta suteiks pranašumą vietos gamintojams, nes importuojamos prekės taps itin brangios. Tiesa, atpigs kelionės į Graikiją euro zonos piliečiams, o tai savo ruožtu kilstelės viešbučių ir restoranų paklausą.
Vis dėlto Graikija praras svarbią galimybę reformuoti savo ekonomiką, o sistema šiuo metu itin apsunkinta sudėtingos biurokratijos, nuostatų ir korupcijos. Be to, netekus narystės euro zonoje šaliai iškils grėsmė atsisveikinti ir su naryste Europos Sąjungoje.
Daugelis analitikų, regis, mano, kad pati euro zona pasirengusi lengviau atlaikyti vienos iš savo narių pasitraukimą. Sukurtas finansinės paramos fondas, be to, Europos centrinis bankas (ECB) gali supirkti problemų patiriančių šalių vyriausybines obligacijas.
Kai kurie specialistai, pavyzdžiui, Christianas Schulzas iš "Berenberg Bank", mano, kad Graikija, sukurianti vos 2 proc. viso euro zonos BVP yra per mažai, kad smukdytų visą valiutos sąjungą. "Nei vienai Europos valstybei Graikija netampa stambia partnere eksporto srityje", - teigia ekonomistas.
Panašu, kad panašios nuomonės laikosi ir akcijų rinkų atstovai. Šią savaitę Vokietijos DAX indeksas pakilo aukščiausiai per visą savo istoriją, nors ir registruojami neramumai Graikijos rinkoje.
Tiesa, vis dar sunku prognozuoti, koks smūgis gali tekti euro zonai, o stagnacijos kankinamas regionas turi griebti kiekvieną pasitaikančią kelyje augimo galimybę. Be to, ir euro zona patirs kai kurių konkrečių nuostolių.
Pirmiausia Graikija gali neišgalėti išsimokėti savo skolų už suteiktą finansinę paramą. Šie nuostoliai pasiskirstys per 18-os valiutos sąjungos valstybių mokesčių mokėtojų kišenes.
Euro zonai tenkanti paramos dalis siekia 142 mlrd. eurų, atskirai kai kurios regiono šalys Graikijai paskolino dar 53 mlrd. eurų, be to, 20 mlrd. eurų Atėnai skolingi dar ir ECB už supirktas vyriausybines obligacijas. Dar 50 mlrd. eurų ECB bei kitiems nacionaliniams šalių bankams pagal euro zonos įmokų sistemą skolingas Graikijos centrinis bankas.
Tokie regiono lyderiai kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikrai nenorės savo rinkėjams paaiškinti, kokios sumos prarastos dėl Graikijos įsiskolinimų. Tiesa, "tokios ataskaitos bus nemalonios tik iš politinės pusės, o štai finansiškai didelės reikšmės neturės", - teigia C. Schulzas. Tiesa, gali būti sunku nuspėti, koks išliks Europos gyventojų požiūris į eurą.
Silpnesnėms šalims gali tekti mokėti daugiau už imamas tarptautines paskolas, nes investuotojai turės iš naujo įvertinti pasitraukimo iš euro zonos grėsmes, perskaičiuoti gali būti ir jų aktyvai naująja Graikijos valiuta. Milijardus praradusios stipresnės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, gali tapti dar mažiau nusiteikusiomis dalintis savo finansais su kitoms euro zonos valstybėmis ir ateityje.
Jeigu Graikija, praėjus keleriems metams po pasitraukimo iš euro zonos, atsigaus, tuomet naryste sąjungoje gali suabejoti ir kitos valstybės. Vis dėlto ekspertai mano, kad susidarantis chaosas tokius svarstymus gali kiek pristabdyti.
"Jeigu "Grexit" taps tokia katastrofa, kaip manome, vargu ar kas norės ją pakartoti", - pažymi C. Schulzas.
