Tai rodo SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių pasirengimo pensijai rodiklis trijose Baltijos šalyse.
Lietuvoje jis siekia 3,3 iš 10, kai Estijoje jis didesnis – 3,6. Latvijoje šis rodiklis prasčiausias: 2,9.
„Tos sistemos, kurios galiojo po Antrojo pasaulinio karo tampa vis mažiau efektyvios, todėl jos yra keičiamos ir vis dažniau savo būsima pensija skatinamas pasirūpinti ir pats žmogus”, - kalbėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, sudėtingiausia tai, kad dabar pensijai kaupiantys žmonės nori pamatyti, kaip pagal siūlomas sistemas sekėsi sukaupti kitiems – o tokių pavyzdžių Lietuvoje beveik nėra.
Antra vertus, akivaizdu, kad jei žmonės nesirūpins savo pensiniu amžiumi jau dabar, ateityje šią klaidą ištaisyti bus vis sudėtingiau ir brangiau.
SEB banko tyrimas parodė, kad du iš trijų (69 proc.) respondentų niekada nesidomėjo, kokios dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama.
„Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti vien valstybės mokama pensija, jei tapę senjorais nori gyventi oriai, tačiau imtis realių veiksmų – delsia, kol nepriartėja senatvė“, - sakė J. Varanauskienė.
Vertinant gyventojų lūkesčius, Lietuvos gyventojai pageidautų gauti 78 proc. savo ankstesnių pajamų.
„Tokie norai maždaug 1,7 karto atitrūkę nuo tikrovės. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio, - komentavo J. Varanauskienė. - Lietuvoje lūkesčiai realesni negu mūsų kaimynų latvių ir estų kurie atitinkamai nurodo pageidaują gauti 93 ir 97 proc. algos pensijos.”
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentas Antanas Kairys sako, kad žmonės savo ateitį sugeba skirtingai planuoti savo ateitį.
„Turbūt visiems žmonėms yra būdinga savybė su tolimesne ateitimi susijusius sprendimus daugiau ar mažiau atidėlioti. Ypač, jei dėl neapibrėžtos naudos senatvėje jau šiandien tenka atsisakyti dalies pajamų, - teigė jis. - Žmogui atrodo, kad ateitis dar labai toli, o sprendimai dėl pensijos – labai neaiškūs ir rimti.“
Psichologijos katedros docentas dėsto, kad žmogui sudėtinga planuoti ilgam laikui: jis suvokia, kad per kelis dešimtmečius galima tikėtis permainų, o anksčiau buvęs nestabilumas tampa argumentu, kad prognozuoti sudėtinga ir ne visada prasminga.
Pasak jo, kuo ilgiau truks stabilumo periodai valstybėje, tuo labiau žmonės įdiegtomis sistemomis pasitikės, o tai lems tradicijų formavimąsi, kas paskatins dalį žmonių automatiškai priimti sprendimą papildomai taupyti.
„Iš psichologinės pusės yra nustatyta, kad žmonėms sukėlus minčių apie ateitį, jis yra linkęs labiau nusiteikti ir taupyti pensijai“, - kalbėjo A. Kairys.
Jis priminė, kad buvo atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems pasitelkus kompiuterio programą buvo rodoma, kaip jie atrodys būdami 70-ies, po šios patirties buvo labiau linkę taupyti ateičiai.
Pasak jo, dažniau taupo ir tie žmonės, kurie dabar remia savo pensinio amžiaus artimuosius, nes jie su šia situacija nuolat susiduria ir apie tai galvoja.
„Žinoma, ir politinis nestabilumas padidina nepasitikėjimą savo sprendimo ilgalaikiškumu. Ta prasme, jeigu bus ilgalaikiai nepalankūs veiksmai, mano santaupos gali išnykti. Juo labiau, kai istorijoje tai yra buvę, pavyzdžiui, rublių nuvertėjimas“, - priminė A. Kairys.
Jis neatmeta, kad politinis nestabilumas gali būti naudojamas ir kaip pasiteisinimas, kad planuoti ir taupyti, kas yra nemalonu, nesiimama.
J. Varanauskienė sako, kad ir įvykiai Ukrainoje gali veikti žmones, tačiau svarbu ir tai, kad papildomo kaupimo pensijai sistema Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus.
Ji vardija, kad dažnu atveju žmones senatvei skatina kaupti finansų išmanymas ir pensijos planavimas bei plano įgyvendinimas: žmonės mato pirmųjų žingsnių rezultatus ir todėl taupo toliau.
Apibendrindama, J. Varanauskienė dėsto, kad iš tyrimo rezultatų galima spręsti, kad Lietuvos žmonės apie būsimą pensiją galvoja per mažai ir taupo nepakankamai.
Šiemet trečią ketvirtį Lietuvoje vidutinis mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 541,1 euro. Vidutinė pensija, kuri sudarytų 78 proc. šių pajamų, sudarytų 427,5 euro.
Pensija, kuri sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo, yra 243,5 euro.
Tikisi paramos iš vaikų ir prisidurti dirbdami
„Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonduose gyventojai tikisi sukaupti 69 proc. dabartinės algos pensiją. Gyventojai viliasi turėti ir papildomų pajamų.
„Dažniausiai papildomais pajamų šaltiniais gyventojai nurodo darbo užmokestį dirbant sulaukus pensinio amžiaus ir savo šeimos bei artimųjų paramą. Beje, kas ketvirtas ir pats finansiškai remia savo tėvus bei senyvus giminaičius, tam per mėnesį vidutiniškai skirdamas 150 eurų per mėnesį“, — sako J.Varanauskienė.
Beveik du trečdaliai (61 proc.) lietuvių prisipažino savarankiškai, be „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų, pensijai nekaupiantys, o penktadalis — net neplanuojantys to daryti. Pagrindine priežastimi gyventojai nurodo lėšų trūkumą.
„Įdomu tai, kad tokią priežastį nurodo tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunantys gyventojai: visiems jiems trūksta vidutiniškai dar bent 450 eurų per mėnesį, kad jau rastųsi galimybė taupyti pensijai. Tokie duomenys rodo, jog greičiausiai tai ne lėšų, o prioritetų klausimas“, - mano SEB banko ekspertė.
