Prekyba taip smarkiai nebuvo smukusi net ir neramųjį paskutinį XX amžiaus dešimtmetį ir per 2009 metų krizę. Bėda ta, kad vyriausybė antikriziniame plane nenumato priemonių, galinčių paskatinti vartojimą. Valdžia neplanuoja didinti biudžeto išlaidų, o Rusijos centrinis bankas neketina lengviau dalinti kreditų gyventojams, skelbia gazeta.ru.

Praėjus keletui dienų po to, kai šalies vyriausybė patvirtino antikrizinį planą, atnaujintą prognozę 2015 metams pateikė ir šalies ekonominės plėtros ministerija. Ministerijos vertinime slypi tyli sensacija: valdininkų skaičiavimu, šiais metais mažmeninės prekybos apyvarta smuks 8,2 proc. (tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemsiančių prognozuojamą 3 proc. BVP nuopuolį, nes mažmeninės prekybos dalis nustatant BVP sudaro apie 15 proc.).

Prekyba Rusijoje dar niekada nesmuko taip smarkiai. Mažmeninės prekybos apyvartos rodiklis, kurį skaičiuoja „Rosstat“, per pastarąjį ketvirtį amžiaus Rusijoje mažėjo iš viso penkis kartus – 1991, 1995, 1998-1999 ir 2009 metais. Didžiausias kritimas buvo fiksuotas 1995 metais. Tada mažmeninė prekyba smuko 6,2 proc. Per krizę 2009 metais nuosmukis siekė 5,1 proc. Visais likusiais metais fiksuotas augimas, viršijęs BVP augimo rodiklius. Praeitais metais, preliminariais duomenimis, BVP padidėjo 0,6 proc., o mažmeninės prekybos apyvarta paaugo 2,5 proc.

Tokių rimtų prekybos problemų, laukiančių 2015 metais, priežastys yra gana akivaizdžios. Valdininkai tikisi, kad privačiame sektoriuje algos praktiškai neaugs net nominalia verte, o, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliacijos normą, siekiančią 15,8 proc., realiai jis netgi sumažės.

Pasak ekonominės plėtros ministerijos prognozės, 2015 metais realios disponuojamosios pajamos sumažės 6,3 proc., o realusis darbo užmokestis – 9,6 proc. (2014 metais atininkamai buvo 1 proc. minusas ir 1,3 proc. pliusas).

Praeitos krizės laikotarpiu pajamų situacija buvo šiek tiek kitokia – pajamoms ir prekybai talkino biudžeto išlaidos. Nuo 2008 metų gruodžio 1 dienos imtas indeksuoti darbo užmokesčio fondas, todėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai išaugo apie 30 proc. 2009 metais sparčiai imtos indeksuoti pensijos, o 2010 metais atlikta vadinamoji teisių į pensiją valorizacija, kuri lėmė pensijų augimą daugiau nei 40 proc.

Šiuo metu vyriausybė stengiasi ne didinti, o mažinti biudžeto išlaidas: šiemet – 10 proc., o 2016-2017 metais – 5 proc. „Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, kurie patenka į gegužę prezidento pateiktų dekretų taikymo sferą, pirmiausia kalbama apie gydytojus ir mokytojus, regionų valdžios bus indeksuojami pagal jų turimas galimybes,“ – Gazeta.ru paaiškino sritį gerai išmanantis vyriausybės šaltinis. Atsižvelgiant į faktą, kad valstybės institucijos atliekamų pinigų neturi, vargu ar verta tikėtis, kad darbo užmokestis pastebimai didės ir švietimo bei sveikatos apsaugos srityse dirbantiems. Valstybės biudžete nuo šių metų spalio 1 dienos numatyta 5,5 proc. indeksacija valstybės tarnautojams, teisėjams ir kitiems biudžetininkams.

Vyriausybės antikriziniame plane nenumatyti jokie veiksmai, kurių būtų imtasi skatinant namų ūkių pajamas ir vartojimo sektorių. Augant daugelio prekių, kurios anksčiau buvo brangios, bet įperkamos, kainoms, jas šiuo metu galima nusipirkti tik išsimokėtinai ar gavus paskolą. Vienintelė priemonė – 188 mlrd. rublių (2,5 mlrd. Eur) pensijų indeksavimui. „Bet tai ne antikrizinė priemonė, o vyriausybės, kuri pagal įstatymą turi indeksuoti pensijas pagal praeitų metų infliacijos lygį, prievolė“, – aiškina kitas vyriausybės šaltinis.

Neaugant pajamoms ir algoms, prekybą iš duobės ištraukti galėtų tik paskolų tvarkos supaprastinimas. Bet ir šiai galimybei vyriausybė ir Rusijos centrinis bankas užkirto kelią. Rusijos centrinis bankas, kovodamas su spekuliantais valiutos rinkoje, pernai bazinę palūkanų normą padidino iki 17 proc., todėl gauti paskolą tapo praktiškai neįmanoma. Sumažinus bazinę palūkanų normą iki 15 proc., kas ir buvo padaryta 2015 metų sausio 30 dieną, situacija nepasikeitė.

Buvęs Rusijos centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir Fondų rinkų bei finansų inžinerijos katedros RANHiGS universitete vedėjas Konstantinas Koriščenka sako, kad ir kaip ten bebūtų, šiandieninė palūkanų norma – kilpa ant skolintis norinčiųjų kaklo.

„Geriau anksčiau nei per vėlai, bet ji turėtų būti sumažinta iki normalaus lygio. Normalia palūkanų norma priimta laikyti infliacijos lygį, o, valdžiai vykdant monetarinio ekonomikos skatinimo politiką, infliacija mažėja, “ – sako jis.

Ekonominės plėtros ministerija vartojimo kreditų prognozės 2015 metams taip ir neįvardijo, nors akivaizdu, kad ji bus minusinė, galbūt netgi artima dviženkliam skaičiui. Per 2009 metų krizę vartojimo kreditų apimtis smuko 12,9 proc. 2014 metais mažėjimas dar nepasijuto, tačiau augimo tempai per pastaruosius penkerius metus buvo minimalūs. Preliminariais valdininkų skaičiavimais, vartojimų paskolų namų ūkiams apimtis padidėjo apie 8 proc., o 2010-2013 augimas siekė net 16,6-43 proc. Praėjusių metų pabaigoje vartojimo paskolų santykis su mažmeninės prekybos apyvarta sudarė beveik 30 proc. (atitinkamai 7,8 trilijono rublių (0,1 trilijono Eur) ir 26,1 trilijono rublių (0,35 trilijonų Eur)).

Būtina pabrėžti, kad valdininkai jau ne pirmus metus kalba apie tai, kad vartojimas „nebėra ekonomikos augimo variklis“, todėl jie ne itin stengiasi ją skatinti.

Ministro pirmininko pavaduotojas Igoris Šuvalovas neseniai Davoso forume pareiškė, kad rusus išlepino didelės naftos kainos: „Žmonės kliovėsi valstybės išlaidų didinimu, o ne stengėsi dirbti. Dabar turėsime daryti būtent tai, nes nebeturime kito pasirinkimo“.

Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina šiuo klausimu konkrečią nuomonę išsakė dar 2013 metais. Ji pareiškė, kad vartojimas, paremtas pajamų augimu ir paskolų poreikiu, 2011-2012 metais tikrai buvo ekonomikos augimo variklis, tačiau dabar situacija pasikeitė.

„Mėginimai stimuliuoti vartojimą skatina importo augimą, pučiasi vartojimo paskolų rinkos burbulas, o tokia situacija skatina infliaciją,“ – kalbėjo ji. Centrinio banko valdytojos nuomone, naująja varomąja ekonomikos augimo jėga turi tapti investicijos.

Dėl to sunku ginčytis, tačiau praeitais metais investicijos mažėjo, tokia pati tendencija išliks ir šiemet. Pasak ekonominės plėtros ministerijos ministro Aleksejaus Uliukajevo, 2015 metais investicijos sumažės 13,7 proc. Kitaip tariant, dabartinis investicinis klimatas nepajėgus kompensuoti sankcijų ir rublio devalvacijos veiksnių žalos. Importo pakeitimas vietos produkcija dar neįsibėgėjo, verslui, kaip ir paprastiems gyventojams, trūksta ilgalaikių pigių paskolų. Antikriziniame plane vyriausybė priemonių, skirtų remti realųjį sektorių, praktiškai nepateikia – ypač dėl dabartinės krizinės situacijos.

Trumpiau tariant, valdininkai pamiršo apie prekybą ir gyventojų pajamas, nors ir investicijų jų prioritetu nepavadinsi. Rezultatas aiškus: ne mažesnis kaip 3 proc. BVP nuopuolis 2015 metais ir miglota ateitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (855)