Paviešinti failai pirmadienį supurtė visą pasaulį, atkreipdami dėmesį į turtingiausiųjų elito finansines machinacijas. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai paskelbė pradedantys tyrimą dėl to Londone įsikūrusio banko veiklos.

Dokumentų pakete, žinomame kaip „SwissLeaks“, minimos kai kurių garsenybių, numanomų ginklų prekeivių ir politikų pavardės, nors faktas, kad jie minimi toje medžiagoje dar nereiškia, kad tie žmonės įvykdė kokių nors nusikaltimų.

Iš praėjusį savaitgalį paviešintos medžiagos galima daryti prielaidą, kad HSBC padalinys Šveicarijoje padėjo klientams iš daugiau negu 200 valstybių išvengti mokesčių už maždaug 119 mlrd. JAV dolerių vertės aktyvus, laikytus šio banko sąskaitose.

Buvęs banko IT darbuotojas Herve Falciani pavogė tą informaciją 2007 metais ir perdavė Prancūzijos pareigūnams, bet tie dokumentai iki šiol nebuvo viešai paskelbti.

JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ) gavo tuos failus iš Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ ir pasidalijo jais su 45 kitomis žiniasklaidos organizacijomis visame pasaulyje.

Tačiau H.Falciani sakė, kad žiniasklaidos pranešimai apie tų dokumentų turinį pagrįsti tik nedidele dalimi medžiagos, kurią jis yra perdavęs Prancūzijos institucijoms.

„Tai tik ledkalnio viršūnė“, – prancūzų ir italų kilmės aktyvistas sakė duodamas interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Parisien“, kuris buvo paskelbtas antradienį.

„Yra daugiau negu turi žurnalistai. Dokumentuose, kuriuos perdaviau, taip pat yra (informacijos apie) milijonus (tarpbankinių) pervedimų. Tie skaičiai gali padėti įsivaizduoti, kas glūdi ledkalnio apačioje“, – aiškino H.Falciani.

Tą informaciją Prancūzijos vyriausybė naudojo ieškodama mokesčių vengiančių asmenų. 2010 metais Paryžius pasidalijo tais duomenimis su kitomis šalimis, o nutenta informacija tapo pagrindu iškelti virtinę bylų.

H.Falciani, lyginamas su JAV žvalgybos paslapčių viešintoju Edwardu Snowdenu (Edvardu Snoudenu) ir pramintas „turtingiesiems šiurpą keliančiu žmogumi“, tebėra ieškomas dėl duomenų vagystės, bet Prancūzija ir Ispanija suteikė jam teisinę apsaugą, atsisakydamos išduoti aktyvistą Šveicarijai.