Mokestis 2015 ir 2016 metais bus "žymiai mažesnis", ir manoma, kad jis bus mažinamas ir 2017 bei 2018 metais, sakė V. Orbanas.
Konkrečiai nenurodydamas, kokiu mastu bus sumažintas šis mokestis, premjeras tik paminėjo, kad įplaukos, gaunamos iš tokių mokesčių, sumažės iki 60 mlrd. forintų (apie 190 mln. eurų) 2016 metais, šiais metais tikėtasi surinkti 144 mlrd. forintų iš šio apmokestinimo.
"Metas mums pradėti naują erą mūsų bendradarbiavime su bankais, - sakė per spaudos konferenciją V. Orbanas. - Mes siekiame, kad Vengrijoje taikomas bankų mokestis priartėtų prie ES vidurkio".
Mokestis, kuris, manoma, nebus visiškai panaikintas, yra vienas iš tų kelių rinkliavų, kurias V. Orbano vyriausybė pritaikė tiems sektoriams, kur dominuoja užsienio kapitalas, ypač energetikos, mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų srityse.
Vengrijos bankai - daugiausia užsienio kapitalo finansinės grupės, tarp jų Austrijos "Erste Group" ir "Raiffeisen" bei Italijos "Unicredit", buvo priverstos prisiimti nuostolius, patirtus dėl privačių skolininkų, neįstengiančių grąžinti paskolas užsienio valiuta po to, kai forinto vertė krito.
Tačiau V. Orbanas pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prezidentu Suma Chakrabarti dėl 15 proc. kiekvieno "Erste Bank" vietos padalinio akcijų įsigijimo. Sandorį ketinama užbaigti per artimiausius šešis mėnesius, sakė "Erste" vadovas Andreasas Treichlas.
