Taip nusprendė teismas, konstatavęs, kad anksčiau Kauno bendrovėje „Forest brothers“ dirbęs Ramūnas Žilinskas atskleidė komercinę paslaptį. Baudžiamojoje byloje vyrą kaltu pripažinę teisėjai nutarė, kad jis į valstybės biudžetą privalės sumokėti 60 MGL (2 259 eurų) baudą.

Tačiau dar ne viskas – byloje civiliniu ieškovu pripažintam buvusiam jo darbdaviui teismas sudarė galimybę civilinio proceso tvarka iš nuteistojo ir jo naujojo darbdavio, kuriam šis atskleidė komercines paslaptis, prisiteisti patirtą žalą. Dėl to jiems jau yra pareikštas ieškinys, bet byla dar neišnagrinėta.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad perdavus komercinės paslapties informaciją „Forest brothers“ patyrė didelę žalą – 2010 m., lyginant su 2008 m., jos pardavimai sumažėjo daugiau kaip 4 mln. Lt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Žilinskas Kauno bendrovėje pirkimų vadovu dirbo nuo 2006-ųjų rugsėjo iki 2010-ųjų kovo – jis, kaip ir kiti darbuotojai, buvo įsipareigojęs neatskleisti įmonės komercinių paslapčių.

Dabdavio vidaus darbo tvarkos taisyklės numatė, kad įmonės komercine paslaptimi laikomi duomenys apie buvusius, esamus klientus, komercinius pasiūlymus, prekių kainas, gaminių išmatavimus, brėžinius, prekių savikainos nustatymo skaičiuoklę ir kt. 

Anot teismo, laikotarpyje nuo 2009-ųjų kovo R. Žilinskas, bendraudama su konkuruojančios bendrovės darbuotojais elektroniniu paštu savo darbdaviui priklausančiu kompiuteriu siuntė komercine paslaptimi laikomą informaciją, o nuo 2010-ųjų sausio, kai pradėjo dirbti pas konkurentus, nors su „Forest brothers“ dar nebuvo nutraukęs darbo sutarties, atskleidė slaptus duomenis: tiekėjų galimybes apie tiekiamų prekių kainas, gaminių brėžinius ir prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklę ir kt.

Teismas konstatavo, kad „Forest brothers“ buvo tik tarpininkavimo bendrovė, todėl visa informacija įmonei turėjo didelę komercinę vertę – tokie duomenys nėra skelbiami ir prieinami viešai. Be to, teisėjai pažymėjo, kad R. Žilinskas dažnai bendravo su savo konkurentais, o kai šie perėmė jo klientus, išaugo bendrovės apyvarta.

Dėl komercinės paslapties atskleidimo apkaltintas R. Žilinskas nesutiko su jam pateiktais kaltinimais ir teisme aiškino, kad jo buvusio darbdavio komercine paslaptimi laikytina informacija nurodyta tik šios įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, tačiau šios taisyklės nėra konkrečios ir jokiu būdu negali būti laikomos duomenų, priskirtinų įmonės paslapčiai, sąrašu.

„Iš šių taisyklių joks įmonės darbuotojas negalėtų nei suprasti, kokie duomenys laikomi komercine paslaptimi, kadangi visiškai neaišku, kuriems darbuotojams šie duomenys yra prieinami ir ar šie duomenys nėra skleidžiami tretiesiems asmenims įprastinėje įmonės komercinėje ūkinėje veikloje“, – teismui aiškino jis, pabrėžęs, jog net nebuvo sudarytas konkretus komercinių paslapčių sąrašas.

Anot jo, bylą nagrinėjant teisme net nebuvo aiškintasi, ar paskleista informacija turėjo potencialią komercinę vertę ir ar šios informacijos tretieji asmenys negalėjo gauti kokias kitais būdais, taip pat ar buvo įmonėje dedamos pastangos, kad ši informacija būtų saugojama.

„Negali būti laikoma paslaptimi parduodamų prekių tiekėjų pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, jų komerciniai pasiūlymai, brėžiniai ir t.t., kadangi šie duomenys nėra bendrovės nuosavybė“, – nurodė R. Žilinskas.

Pirkimų vadovu dirbęs vyras neigė, kad konkurentams atskleidė paslaptis – jis tikino, kad ieškojo naujų tiekėjų ir bendravo su jau turėtais įmonės tiekėjais, iš kurių vienas buvo ir būsimasis darbdavys.

Anot R. Žilinsko, 2009-ųjų gruodžio pabaigoje teismas bendrovei „Forets brothers“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nes esą ši buvo nemoki ir dirbo nuostolingai, dėl to normalios finansinės ūkinės veiklos vykdyti negalėjo.

„O informacija apie restruktūrizavimo bylą yra vieša, todėl natūralu, kad dauguma įmonės klientų nusprendė nerizikuoti ir bendradarbiauti su kitomis įmonėmis“, – nuteistasis tikino, kad jo veikla negalėjo būti pagrindu įmonės pirkimų sumažėjimui, nes jam inkriminuojamos veikos metu įmonė jau buvo nemoki.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą vadovai turėjo pasiaiškinti kreditoriams, kur dingo įmonės lėšos, kodėl įmonė tapo nemoki, todėl esą buvo nuspręsta iškelti komercinės paslapties atkleidimo versiją ir taip paaiškinti nemokumo priežastį.

R. Žilinskui paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, nes apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tiesa, dėl teisės taikymo verdiktas dar galės būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).

Komentaras

Advokatų kontoros TRINITI partnerė Vilija Viešūnaitė

Vilija Viešūnaitė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Iš tiesų pastaruoju metu teismus pasiekia nemažai nesąžiningos konkurencijos bylų, kuomet buvę darbuotojai yra kaltinami naujam darbdaviui – konkurentui, atskleidę buvusio darbdavio komercines paslaptis. Teismo sprendimai šiose bylose yra įvairūs ir priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių: bendrovių veiklos srities bei valdomos informacijos, jos turinio, nesąžiningumu kaltinamo darbuotojų atliekamų darbo funkcijų bei, ko gero svarbiausia, bendrovės vidaus dokumentų.

Įstatymai skelbia, jog bendrovių komercinės paslaptys yra saugomos tik tokiu atveju, jei jų savininkas (bendrovė) įrodo dėjusi pakankamas pastangas jų išsaugojimui. Kaip taisyklė, tokiomis pastangomis yra laikomas tinkamas bendrovės vidinių dokumentų, skirtų jos valdomų komercinių paslapčių apsaugojimui, sutvarkymas. Taigi, jei bendrovė iš tiesų valdo tam tikrą informaciją, kuri, dėl to kad nėra žinoma konkurentams, bendrovei suteikia konkurencinį pranašumą, o darbuotojai, kuriems ši informacija yra prieinama, kuria bendrovei pridėtinę vertę, rekomenduotume įsitikinti ar visi bendrovės komercinių paslapčių apsaugą nustatantys dokumentai iš tiesių tinkamai įforminti, kadangi tik tokiu atveju kilus ginčui galima tikėtis sėkmės.