Šių metų sausį darbo vietose Lietuvoje žuvo aštuoni žmonės, dar devyni darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas sako, kad šie skaičiai – skaudūs, tačiau situacija nesikeičia daugybę metų.
„Iš tų aštuonių įvykių darbe, kai žuvo darbuotojai, du įvyko statybose. Abiem atvejais darbuotojai nukrito iš didelio aukščio. 2014 m. statistikoje lygiai taip pat atsispindi šis skaičius, nes apie ketvirtadalį (22 proc.) darbuotojų žūsta darbo vietose dėl to, kad krinta iš didelio aukščio“, – teigia S. Balčiūnas.
Pasak jo, apie 70–80 proc. visų įvykių darbe – tiek tų, kai sunkiai pakenkiama sveikatai, tiek mirtinų – įvyksta būtent dėl organizacinių priežasčių: arba darbdavys, arba pats darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančių reikalavimų.
„Viena iš dažniausiai pasitaikančių nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių yra arba vidinės kontrolės trūkumas, arba netinkamas darbų organizavimas“, – tvirtina S. Balčiūnas.
Pramoninkų konfederacijos ir statybų bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis sako, kad ir jų įmonėje yra pasitaikę nelaimingų atsitikimų ir šie esą sukrečia visą įmonę.
„Be abejonės, patys darome tyrimus, kas atsitiko, kokios priežastys. Pripažinčiau, kad didesnę priežasčių dalį sudaro organizaciniai dalykai, [jie] yra labai silpni. Dėmesys saugai tikrai turėtų būti didesnis“, – mano R. Dargis.
Jo nuomone, dar ruošiant specialistus universitete reikėtų daugiau dėmesio skirti darbų saugai. „Prisimenu dar iš savo [studijų] laikų – dėmesys darbų saugai nebūdavo pakankamai didelis“, – teigia statybų bendrovės „Eika“ vadovas.
Jam antrina Darbo inspekcijos atstovas S. Balčiūnas, kurio teigimu, vadovų atestavimas yra labai svarbus. Bet ne mažiau svarbus ir jų mentalitetas, pažymi jis.
„Būtent nuo vadovų priklauso bendras sveikatos saugos ir kultūros lygis įstaigoje. Bet šiandien apie 30 proc. sunkių ir mirtinų įvykių darbe priežastimi inspektoriai įvardina paties darbuotojo nesaugius veiksmus“, – pabrėžia S. Balčiūnas.
R. Dargis taip pat pastebi, kad dažnai patys darbuotojai nepaiso saugumo priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią nelaimei, nors darbdavys jomis ir pasirūpina: išdalina individualias saugos priemones, aptvėrimus ir pan.
„Dažnai pastebime, kad darbininkai, nors ir viską turi, tų priemonių nenaudoja. Turi eiti iš paskos, už nugaros, ir jį rišti. Jau nekalbant apie tai, kad per pietų pertrauką pasitaiko atvejų, kad nubėga nusipirkti butelį alaus“, – neslepia R. Dargis. Jo įsitikinimu, darbuotojai turėtų dalintis atsakomybe su darbdaviais.
Anot Darbo inspekcijos atstovo S. Balčiūno, remiantis 2014 m. statistika, neblaivių žuvusių ar sunkiai sužalotų darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 32 iki 26. Tačiau toks sumažėjimas pastebimas tik pernai. „Nuo 2009 m. šis skaičius stabiliai augo. Ši kreivė nėra tokia vientisa, kad būtų galima numatyti tendencijas“, – tvirtina Darbo inspekcijos atstovas.
S. Balčiūnas pastebi, kad anksčiau didžiausi žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų neblaivių darbuotojų skaičiai vyravo statybų sektoriuje. Tačiau 2014 m. statistika rodo ką kita – daugiausiai tokių atvejų pastebėta žemės ūkio sektoriuje.
