„Taip, panašu, kad to asmens nėra Lietuvoje“, - BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Prokuratūra taip pat aiškinasi susidariusią situaciją.
„Jeigu bus pagrindas, bus ir tarnybinis tyrimas. Aiškinamasi viduje, detaliau išsiaiškinus bus sprendžiama, ar reikia pradėti tarnybinį patikrinimą“, - sakė prokuratūros atstovė.
Klausimas dėl Europos arešto orderio išdavimo susijęs su nuosprendžio vykdymu.
„Neteiksiu komentaro“, - trečiadienį BNS sakė S.Rachinšteino advokatas Andrius Baranskis, paklaustas, ar žinąs, kur yra jo klientas.
Pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas S.Rachinšteiną pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir nuteisė kalėti pustrečių metų.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. S.Rachinšteinas kasacijos teise pasinaudojo ir taip pat paprašė sustabdyti nuosprendžio vykdymą, kol nebus išnagrinėtas jo skundas.
„Vykdant nuosprendį užfiksuota, kad jo nėra“, - BNS sakė E.Martinonienė.
S.Rachinšteinas taip pat yra įtariamasis kitoje sukčiavimo byloje, joje jis buvo sulaikytas pernai kovo mėnesį, teismas netrukus jį leido suimti. Tačiau suimtojo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad verslininkas turi būti paleistas nedelsiant, apylinkės teismo priimta nutartis dėl suėmimo dviejų mėnesių laikotarpiui, panaikinima.
Po tokio teismo sprendimo S.Rachinšteinui skirtos trys švelnesnės kardomosios priemonės - asmens dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis policijoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Prokuratūra teigia, kad toje byloje, kur S.Rachinšteinui paskelbtas nuosprendis, buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir piniginis užstatas.
Pernai kovo pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė po ilgalaikės žvalgybos atskleidusi milijoninę sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą ir sulaikiusi organizuotos grupės vadovą bei keturis jos narius.
Įtariama, kad organizuotai grupei vadovavo šešėlinis milijonierius S.Rachinšteinas. Grupuotės vadeivos namuose per kratą rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.
FNTT skelbė, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų (daugiau nei 868 tūkst. eurų) Europos Sąjungos parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri naudota kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja. Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas.
Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), kad gautų Europos Sąjungos lėšas.
Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje S.Rachinšteinas buvo teisiamas už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūrė fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2,8 mln. eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. eurų) pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį apylinkės teismas visus asmenis buvo išteisinęs, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.
2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad S.Rachinšteinas turi sumokėti 3 mln. litų (868 tūkst. eurų) Lietuvos valstybei, nes teismas nepatikėjo, kad didžiules sumas jis gavo iš Kanadoje gyvenančio tėvo.
S.Rachinšteinas 2000-2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 mln. litų (1mln. 737 eurų). Iš jų 5 mln. litų (1 mln. 448 tūkst, eurų) esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui. Tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė ir 12 mln. litų (3 mln. 475 tūkst. eurų) paskolą. Tokią versiją S.Rachinšteinas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos administraciniams teismams.
Tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistai susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 mln. litų (3 mln. 765 tūkst eurų). Kanadietis paneigė, kad į Lietuvą įvežė dideles sumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs. Šios pajamos nebuvo deklaruotos ir pajamų mokestis nesumokėtas.