„Įsivedus eurą, darbo užmokestis Lietuvoje tapo tiesiogiai palyginamas ne tik su latvio ir esto, bet ir vokiečio, belgo ar airio atlyginimu. Gal šis faktas ir nėra ekonominis argumentas darbdaviui remti prie sienos, tačiau visgi nereikėtų sumenkinti jo psichologinės reikšmės. Mūsų šalies įstojimas į euro zoną plačiau praveria šliuzus ne tik kainų, bet ir pajamų susilyginimo procesui“, - SEB banko „Makrokomentare“ dėsto banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, jau dabar yra apmaudu, kad Latvijoje minimali mėnesinė alga (MMA) – jau 360 eurų, o Estijoje – 390 eurų.

Lietuvoje MMA planuojama padidinti nuo liepos 1 d. Šiuo metu MMA sudaro 300 eurų, o šiemet liepą ji galėtų būti padidinama iki 325 eurų.

„Prognozuodami BVP augimo tempą 2015 m. ir 2016 m. - atitinkamai 2,6 proc. ir 3,5 proc. - toliau remiamės prielaida, kad vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei kainų lygis, todėl kils realiosios žmonių pajamos“, - dėstė G. Nausėda.

Akį rėžia skirtumai

Gitanas Nausėda
Ekonomistas pastebi, kad Lietuvai įsivedus eurą, akį rėžia ne tik MMA dydžių skirtumai, bet ir vidutinių algų atsilikimas nuo euro zonos šalių ar labiau klestinčių Skandinavijos valstybių.

„Švedijoje vidutinis darbo užmokestis praktiškai lygus 4 tūkst. eurų, ne ką mažesnis jis ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, todėl mes paskaičiavome, kiek metų užtruktų Lietuvai pasivyti Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir šiuo metu labai linksniuojamos Graikijos atlyginimus remiantis tam tikromis prielaidomis“, - kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, kalbant apie Vokietiją ir Jungtinę Karalystę remiamasi prielaidą, kad šių šalių dirbančiųjų vidutiniai atlyginimai ir toliau augs tokiu pat tempu, kuriuo augo po finansų krizės, vertinti 2011-2014 m.

Lietuviškų vidutinių atlyginimų augimo tempas paskaičiuotas remiantis prielaido, kad atlyginimai augtų dabartiniu tempu, t. y. apie 5 proc.

„Pasivyti Vokietijos lygį mums prireiktų 69 metų, manau, kad daugeliui iš mūsų tai nelabai aktualu“, - apibendrino G. Nausėda.

Jis skaičiavo, jeigu Lietuvoje atlyginimai augtų 10 proc. tempu, atsilikimas būtų įveiktas per 24 metus.

„Tai – taip pat ilgas laikotarpis. Na, ne ką geresni ir labiau guodžiantys skaičiai kalbant apie Jungtinę Karalystę, tai yra populiariausia mūsų emigracijai šalis, - dėstė G. Nausėda. - Esant optimistiškesniam atlyginimų augimui, reikės 20-ies metų, pesimistiškesniam – 42 metų.“

Lietuvai dešimtmečių prireiktų ir Graikijai pasivyti, darant prielaidą, kad Graikijoje vidutinis darbo užmokestis nesikeistų.

„Tokiu atveju Lietuvai prireiktų 10-ies arba 19-os metų, vertinant optimistinį ir pesimistinį algos augimo scenarijų“, - paskaičiavo G. Nausėda.

Anot G. Nausėdos, nors yra manančių, kad Lietuvos prisijungimas prie euro zonos gali sumažinti jos konkurencingumą, papildomos pritraukiamos investicijos turėtų paskatinti efektyvių darbo būdų ir mažesnių darbo sąnaudų procesus.

Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias euro zonoje. Vertinant Europos Sąjungos šalis nares, jis yra mažesnis Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Ne visos Europos Sąjungos narės yra patvirtinusios minimalų mėnesio darbo užmokestį: kai kurios patvirtiną minimalų atlygį už valandos darbą, remiantis šiuo parametru ir yra apskaičiuojami apytiksliai MMA dydžiai.

Vieni didžiausių minimalių darbo užmokesčių yra Liuksemburge – apie 1,9 tūkst. eurų, Belgijoje, Nyderlanduose, Airijoje ir Prancūzijoje – apie 1,5 tūkst. eurų, Jungtinėje Karalystėje jis siekia apie 1,3 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad apie 500 – 800 eurų MMA gali uždirbti Slovėnijos, Ispanijos, Maltos, Graikijos ir Portugalijos dirbantieji.

DELFI skelbė, kad šie metai Lietuvos dirbantiesiems žada gerų naujienų, pirmiausia – atlyginimų srityje. Specialistai vardija, kad turėtų padidėti tiek mažiausias pajamas gaunančių žmonių, tiek kvalifikuotų darbuotojų algos. Tiesa, to sąlyga – kad šiemet ir toliau augtų šalies ekonomika.

Panašios nuomonės kaip G. Nausėda laikosi ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

„Lietuvoje jau trūksta darbuotojų, tad, jei darbo užmokestis nedidės, emigracijos srautai taip pat neturėtų mažėti. Dabar jau aiškiai matosi skaičiai: koks yra algų skirtumas tarp senųjų Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos, tai skatins papildomą migraciją, jei darbdaviai nedidins algų“, - jis kalbėjo DELFI.

Apie tai, kad kaimyninės šalys artimiausiu metu vėl atrodys patrauklesnės norintiems emigruoti kalbėjo ir „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis paaiškino, kodėl darbo savo šalyje nerandantys žmonės artimiausiu metu jį lengviau gali susirasti Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (459)