Praėjusią savaitę pradėję savo kadenciją pareigūnai sustabdė vykdomus privatizavimus ir pareiškė neketiną daugiau taikytis su tarptautinių kreditorių trejeto vykdomu fiskaliniu auditu.
Vokietija, kuriai Graikija skolinga didžiąją dalį savo kelis šimtus milijardų siekiančios skolos, atsisakė nurašyti dalį įsiskolinimų dar 2012-aisiais - tuomet Atėnų įsipareigojimai privatiems kreditoriams buvo sumažinti maždaug 100 mlrd. eurų.
Tiesa, likus trims dienoms iki sausio 25-ąją vykusių Graikijos visuotinių rinkimų, 18 ekonomistų, tarp kurių yra ir Nobelio premijos laureatai Josephas Stiglitzas bei Christopheris Pissaridesas, pareiškė, kad pats laikas Graikijai suteikti galimybę "pradėti nuo pradžių".
Bendrame savo pasisakyme, išspausdintame leidinyje "The Financial Times", analitikai paragino sumažinti Graikijai susidariusią skolą už gautas lėšas reformų vykdymui bei atidėti jos grąžinimą. Kiek vėliau JAV Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas nurodė, kad nurodymas Atėnams pasiekti 4,5 proc. BVP biudžeto perteklių gali būti prilyginamas "kraujo sunkimui iš akmens".
Norėdama grąžinti susidariusią skolą, Graikija turėtų kreditoriams atiduoti visas turimas lėšas dvejus metus iš eilės - šiuo metu jos skola siekia 175 proc. BVP.
Savaitgalį JAV prezidentas B. Obama, pasisakęs televizijos kanalo CNN transliuotoje laidoje, pareiškė: "Negalite ir toliau spausti šalių, paskendusių depresijoje. Turi būti taikoma augimo strategija: taip jos išsimokės savo skolas ir sumažins dalį savo deficito". Net ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnai pernai birželį sutiko, kad pagal finansų paramos programą iš Graikijos reikalaujamą biudžeto perteklių bus "sudėtinga" pasiekti.
