„Akivaizdu, kad nepaisant geopolitinių išbandymų, Lietuvos ekonomika pernai išliko tarp sparčiausiai augusių Europos Sąjungos valstybių ir nusileido tik Airijai, Maltai, Vengrijai ir Lenkijai. Tačiau vangesnė ūkio raida antroje pernai metų pusėje atskleidžia atskirų ekonomikos segmentų sunkumus. Jiems prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, pertvarkyti verslo modelius bei užkariauti naujas rinkas prireiks laiko“, - rezultatus komentuoja banko DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Šių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, šalies BVP (palyginamosios kainomis) išaugo 2,4 proc. Ankstesnį ketvirtį augimas sudarė 2,7 proc.
„Palyginti su 2014 m. trimis ketvirčiais, ketvirtąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo dėl prastesnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatų. Didžiausią įtaką BVP augimui turėjo statyba bei pramonė", aiškina Statistikos departamentas.
Šalia Lietuvos – tikslinti bomba
„Šiandien galime net būti dėkingi Rusijos institucijoms už pastarųjų metų administracinius ir politinius slenksčius – jų dėka Lietuvos eksportuotojai buvo laipsniškai atjunkyti nuo šios rizikingos rinkos. Vertinant lietuviškos kilmės eksporto (be naftos) struktūrą pagal šalis, Rusijos vaidmuo susitraukė nuo 7,1 proc. 2013 m. iki 5,8 proc. antrojoje pernai metų pusėje. Taigi, Rusija tėra tik penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių rinka. Ir nepaisant visų eksporto trikdžių, lietuviškos kilmės eksportas pernai metų antroje pusėje išliko atsparus ir palyginti sparčiai augo (spalį-lapkritį net 7 proc. per metus)”, savo komentare rašo analitikė.
Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas, teigia, kad 2015 metais beveik 8 proc. krisianti Rusijos ekonomika bei panašiai tiek besitrauksiantis vartojimas, neabejotinai skaudžiai atsilieps ir Lietuvos ekonomikai. Tik nuo Lietuvos verslo lankstumo žvalgantis naujų rinkų priklausys, kaip skaudžiai pajusime krizės Rusijoje pasekmes.
Euras pasiglemš dalį naudos
„Pirma, akivaizdu, jog silpnumas kamuos eurą ne keletą savaičių, o kur kas ilgiau, kadangi JAV, palyginti su euro zonos ekonomika, žengia keletą žingsnių priekyje. Tuo pačiu eksporto į dolerio zonos šalis perspektyva vertintina kaip gana šviesi, nes atitinkama eksporto doleriais apimtis virs didesniu nei anksčiau euro pajamų ekvivalentu. Čia kalbama ne apie Rusiją, kurios verslas ir gyventojai vis sunkiau geba įpirkti už dolerius parduodamas prekes, o apie JAV, Kiniją ir kitas dolerio orbitoje besisukančias Tolimųjų bei Artimųjų Rytų valstybes. Lietuvai jos tampa kritiškai svarbios kaip svari alternatyva krizėje besiblaškančiai Rusijos ir sąstingio apimtos euro zonos rinkoms.
Antra, euro kurso kritimas pasiglemš dalį naudos, kurią Lietuva gauna iš pingančios naftos ir kitų energetinių išteklių. Iki šiol krintantis euro kursas nepersvėrė pasaulinių degalų kainų mažėjimo, todėl degalinėse mėgavomės vis patrauklesnėmis benzino ir dyzelino kainomis. Ateityje gali atsitikti taip, kad naftos kainos liausis mažėjusios, tuo tarpu euro kursas toliau smuks dolerio atžvilgiu, todėl energetiniams ištekliams teks vėl atseikėti didesnę pajamų porciją“, komentare rašo G. Nausėda.
Variklis – vidaus paklausa
Pasak DNB banko analitikės, antrąjį pernai metų pusmetį Lietuvos BVP augimą palaikė vidaus paklausos inercija – investicijos ir vartojimas, tačiau pernykščių rezultatų pakartoti nepavyks dėl pasikeitusių rinkos dalyvių lūkesčių ir susidariusio pasiūlos pertekliaus gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje.
„Sparčiai augusį vartojimą praėjusiais metais lėmė dvi pagrindinės priežastys – greitai kilę atlyginimai bei vis optimistiškiau ekonominę šalies ateitį vertinantys vartotojai. Realaus atlyginimo augimas 2014 metais siekė 4,5 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008-2009 metų krizės“, - teigai R. Grajauskas.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad investicijų dėl pakitusių lūkesčių sulauksime mažiau.
„Vertinant Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, ekonomikos augimo sulėtėjimas šiemet bus trumpalaikė reakcija į išbandymus iš išorės. Vis daugiau su Rusija tampriai bendradarbiavusių verslų prisitaiko ir randa alternatyvias nišas savo produkcijai tiek pažįstamose Vakarų rinkose, tiek egzotiškesnėse šalyse. Tuo tarpu ūkio plėtrą šiemet palaikys toliau atsparus namų ūkių vartojimo augimas ir reikšminga ES struktūrinių fondų parama, numatyta šiems metams“, - teigia I. Genytė-Pikčienė.
Į priekį stumtelėjo nafta
R.Grajauskas nurodo, kad pinganti nafta turėjo teigiamą efektą šalies ekonomikai.
„Teigiamą postūmį ekonomikos plėtrai metų pabaigoje turėjo ir sparčiai kritusios naftos, taigi ir kuro, kainos. Žema naftos kaina ne tik papildė vartotojų pinigines, bet taip pat ir mažino verslo veiklos sąnaudas. Vien dėl žemos naftos kainos Lietuvos BVP metų pabaigoje gavo kelių dešimtųjų procento postūmį, o tai švelnino neigiamas Rusijos sankcijų pasekmes.Užsitęsus itin žemos naftos kainos periodui, šis faktorius ir toliau turės teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai“, - teigia jis.
DNB mano, kad šiemet šalies ūkis turėtų augti 2,6 proc., „Danske Bank“ šių metų prieaugio prognozė sudaro 2,7 proc. SEB prognozuoja 2,6 proc. augimą.
