Rinkose buvo nežinomybės, kaip vis tik bus sureaguota į „aštrias“ pažiūras demonstruojančios partijos pergalę. Panašu į tai, kad rinkos reagavo niekaip – euro kurso kritimas truko tik apie valandą (15 val. Lietuvos laiku euras buvo pabrangęs dolerio atžvilgiu 0,3 proc.), o Europos akcijų kainos prekybos pradžioje fiksavusios neigiamus poslinkius sugrįžo prie nuosaikaus augimo. Vokietijos akcijų kainų pokyčius atspindintis indeksas DAX apie 15 val. pirmadienį netgi kilo 0,8 proc.
Akivaizdu, kad investuotojai nenustebo, neišsigando ir netgi nekreipė dėmesio į Graikijos balsuotojų pasirinkimą. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ECB užbėgo už akių ir dar praėjusią savaitę paskelbė apie 1 trilijono eurų paramos ekonomikai programą – tai net 5 – 6 kartus didesnė programa nei Graikijos metinė ekonomika. Antra rinkos tokių rinkimų tikėjosi ir jau viską buvo įskaičiavę į turto kainas. Trečia, jau po rinkimų premjero kėdę besimatuojantis lyderis pradėjo švelninti toną – iš lozungų „išeisime“, „griausime“ ar „trenksime durimis“ atsirado žodžiai kaip „derinsime“, „derėsimės“ ir taip toliau.
Jei rinkos nenusivylė balsavimu ir neišsigando, tai vietos Graikams po euforinio laimėjimo parlamentare laukia tikras išgyvenimo ir realybės šou. Išgyvenimo šou greičiausiai lies pačią partiją, nes reikės pateisinti rinkėjų lūkesčius ir gavus pusę parlamento vietų negalėsi pasiteisinti, kad valdymas buvo priklausomas nuo koalicijos partnerių ar panašiai. Tuo pat metu realybės šou bus vykdomas su pačiais graikais, kurie tiki kad vėl bus galima vartoti daugiau, leisti pinigus ir džiaugtis šilta Viduržemio saule. Saule džiaugtis bus galima daugiau, nes pavasaris ateina, tik va išlaidauti bus sunkiau, nes apart pažadų daugiau nieko nėra.
Graikijos laukia rimtos diskusijos su kreditoriais, kurie, greičiausiai, nepatikės planu „duokit daugiau pinigų, nes mes juos išleisime, taip paskatinsime ekonomiką ir surinkę mokesčių, kuriuos mažinsime, atiduosime pusę pasiskolintos sumos, kuria galėsite džiaugtis, nes bent kažką atgavote“. Investuotojai nenoriai skolins ir tikrai skolins už brangiau, kas matosi iš pajamingumo pokyčio, o tai neprisidės prie Graikijos planų pamiršti apie skolas.
Taip pat labai sunku bus įtikinti skolintojus, kad jie dabar arba dar kartą atsisakytų dalies savo skolos, nes tai jau buvo padaryta prieš kelis metus. Trečia, derybinė pusė yra nebe tokia jautri kaip anksčiau. Anksčiau skolų tiekėjai buvo bankai, kurių balansai nebuvo patys geriausi ir jie norėjo susigrąžinti bent kažką. Dabar bankai yra sutvirtėję, o skolintojų gretose yra ir „trofika“, kuri panašu nebebijo, kad Graikai gali „trenkti durimis“, o atvirkščiai jas netgi praveria ir parodo laisvą praėjimą. Euro zona sutvirtėjusi ir Graikijos problemos nebekelia diskusijų, kad tai gali būti euro zonos griūties priežastimi.
Todėl kyla klausimas, kaip „Syriza“ įgyvendins savo pažadus paprastiems graikams – mažinti mokesčius, mažinti skolas, didinti algas ir pensijas. Greičiausiai graikams teks patirti realybės šou, kuris grąžins juos į tikrąją realybę, kurioje reikia kur kas labiau bijoti, ką gali padaryti išrinktoji partija. Nusprendus išeiti iš euro zonos šalis pirma realiai turėtų bankrutuoti, tada visiškai sugriauti bankinę sistemą ir finansines ekonomikos gijas bei pradėti iš naujo konstruoti šalies finansus. Visa tai užtruktų ilgai ir tikrai nesisietų su „Syriza“ pažadais pagerinti padėtį. Akivaizdu, kad graikams dabar patiems gali tekti bijoti labiau nei tai daro euro zona.