Ši radikali politinė jėga pasisako prieš diržų veržimąsi, kurio reikalauja kreditoriai, tapę vieninteliu finansiniu šiaudu bankrutuojančiai šaliai.
Jau anksčiau Europos šalių vadovai yra nedviprasmiškai leidę suprasti, kad finansinės drausmės nenorinti laikytis Pietų Europos šalis gali pasitraukti iš euro zonos.
Rinkimus laimėjęs partijos lyderis Alexis Tsipras sekmadienį pareiškė, kad tarptautinių kreditorių primesti penkeri taupymo, „pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi.
DELFI kalbinti ekonomistai sutartinai tvirtina, kad graikai nuoširdžiai nenori pasitraukti iš euro zonos, tačiau lengvatų reikalaus prisispyrę, o tai gali veikti rinkų požiūrį į euro zoną ir iššaukti grandininę reakciją iš kitų šalių.
Pajus turbulenciją
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda laikosi nuomonės, kad radikalios laimėjusios partijos idėjos pamažu gali švelnėti.
„Galime tvirtai teigti, kad rinka pajus padidintos turbulencijos laikotarpį. Natūralu, kad euras dar toliau silpnės, nes visiškai nėra veiksnių, kurie jį palaikytų bent trumpuoju laikotarpiu. O tada lauksime, kaip vyks faktiniai veiksmai, susitikimai, naujos Vyriausybės skyrimas“, - komentavo G. Nausėda.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad dabartinėmis aplinkybėmis pigus euras nėra bloga žinia nei euro zonai, nei Lietuvai.
„Neturėtume baimintis euro silpnėjimo. Mums euro silpnumas bus palankus, nes 2015 m. reikės aktyviai ieškoti alternatyvių rinkų. Daugelis jų yra susijusios su dolerio zona: JAV, Kinija, Pietryčių Azija. Tai reiškia, kad ten uždirbus dolerius galėsime konvertuoti į didesnę eurų sumą Lietuvoje“, - sakė pašnekovas.
Taip pat gera žinia, kad pasaulyje yra labai atpigusi nafta, todėl brangstančio dolerio nepajusime per augančias energetinių išteklių kainas.
Tačiau situacija suprastėtų, jei naujosios Graikijos valdžios veiksmai imtų klibinti euro zoną.
„Kur kas prastesnė situacija būtų, jei atsirastų precedento baimė, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos ir bus suabejota jos stabilumu. Tačiau, aš manau, kad pati Graikija yra nesuinteresuota pasitraukti iš euro zonos, nes tada tikrai kiltų visiška suirutė ekonomikoje. O turbūt net ir pati „Syriza“ nėra suinteresuota tuo, kad pirmaisiais jos darbo metais Graikijoje kiltų visiška ekonomikos suirutė. Tikiuosi, kad ten yra pragmatiškai mąstančių žmonių, - kalbėjo G. Nausėda.
Išsireikalaus nuolaidų
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas taip pat nėra linkęs dramatizuoti situacijos ir yra linkęs manyti, kad noras pasitraukti iš euro zonos tėra poza norint išsikovoti lengvatų arba daugiau pinigų.
„Viena yra politiniai lozungai einant į rinkimus, o kita – realiai priimami sprendimai. Greičiausiai realus scenarijus bus toks, kad partijos lyderis Alexis Tsipras derėsis su vadinamąja „troika“ (TVF, ECB ir EK) dėl naujų sąlygų. Tai reiškia, kad Graikija greičiausiai liks euro zonos dalimi, bet turės nuolaidų“, - DELFI sakė jis.
Be to, pasak analitiko, dabar laukia ilgas sprendimų kelias ir greičiausiai dar vasarą bus diskutuojama, kaip elgsis Graikija.
Paklaustas, ko Graikija gali išsireikalauti iš kreditorių, M. Dubnikovas sakė, kad ji gali gauti papildomų pinigų, didesnės laisvės taupymo programoje, pavyzdžiui, numatyti, kad tam tikrą sumą reikia sutaupyti per ilgesnį laikotarpį.
„Klausimas, ar tai yra teisinga? Ko gero, ne, nes be skaudžių apkarpymų ir taupymų labai sunku pasiekti ekonomikos augimą. Lietuva yra to pavyzdys. Dabar Graikijai labiausiai reikia ekonomikos augimo paskatinimo, o kad jis atsirastų, reikia pinigų. Tačiau išorinėse rinkoje jiems niekas neskolina, taigi reikiamų pinigų jie gali gauti tik iš „troikos“, - teigė M. Dubnikovas.
Pašnekovo nuomone, praėjusią savaitę ECB ne veltui paskelbė apie 1,3 trilijono eurų ekonomikos skatinimo politiką.
„Galime tik atkreipti dėmesį, kad Graikijos BVP yra apie 200 mlrd. eurų, o ECB atspausdino daugiau nei trilijoną, tai yra penki Graikijos vidaus produktai. Taigi netgi ir blogiausio scenarijaus atveju tai sušvelnina Graikijos įtaką“, - pabrėžė M. Dubnikovas.
Analitiko nuomone, prieš kelerius metus Graikijos problemos taip stipriai drebino euro zoną dėl to, kad tuo metu jos situacija buvo gerokai blogesnė: ekonomikos krito, bankų balansai buvo labai silpni. O dabar situacija yra pagerėjusi, be to, žinoma, ką reikia daryti.
„Euro zonoje nežinomybės yra gerokai mažiau. Nežinomybės turbūt dabar yra kur kas daugiau pas pačius graikus, kas bus, kai jie priims vieną arba kitą sprendimą“, - kalbėjo M. Dubnikovas.
Graikijos ekonomika sudaro 1,3 proc. Europos Sąjungos BVP. Užsienio analitikai skaičiuoja, kad dabartinėms skoloms išmokėti Graikijai prireiktų apie 60 metų.
DELFI primena, kad sekmadienį įvykusiuose neeiliniuose Graikijos parlamento rinkimuose „Syriza“ surinko 36,37 procento balsų ir gali gauti 149 mandatus iš 300.
„Syriza“ retorika įtiko daugeliui šalyje, kurios ekonomika susitraukė ketvirtadaliu, nedarbas tapo didesnis nei 25 proc., o vidutinis pajamų sumažėjimas siekia bent 30 procentų.
Graikijai, kuriai jau kelerius metus rinkos neskolina, yra suteiktas 240 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketas. Visa Graikijos skola viršija 300 mlrd. eurų.
Kad gautų tarptautinių skolintojų išmokas, graikai turėjo vykdyti biudžeto išlaidų atlyginimų ir pensijų karpymus, atleisti dalį viešojo sektoriaus darbuotojų ir ne kartą padidinti mokesčius.
