Antras pagal dydį Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ pirmadienį pažymėjo, kad valiutos svyravimai gali pakenkti pelnui. Danijos bankas „Saxo Bank“ nurodė, kad kai kuriems klientams gali nepavykti apsaugoti neapdraustų sumų, o tai gali atnešti nuostolių, rašo bloomberg.com.
Tikroji šio sprendimo įtaka nebus aiški dar kelis mėnesius, tačiau ji „labiau primena branduolinį sprogimą, negu 1000 kg konvencinę bombą“, antradienį elektroniniame laiške pareiškė „Aite Group“ vyresnysis turto valdymo analitikas Javieras Pazas. „Jo padariniai bus tarsi juodoji bedugnė, kuri gali susiurbti didžiules kreditų sumas iš prekybos valiuta“, - rašė jis.
„Citigroup Inc.“, „Deutsche Bank“ ir „Barclays“ kartu patyrė maždaug 400 mln. dolerių (345 mln. eurų) prekybos nuostolių, praėjusią savaitę nurodė su tokia padėtimi susipažinę asmenys. Bendrovėje „Morgan Stanley“ vyriausioji finansų vadovė Ruth Porat teigė, kad poveikis buvo minimalus.
„Paskutines kelias dienas uždirbome pinigų ir padėjome savo klientams. Tai neturėjo mums didelio poveikio, - CNBC per vieną interviu sakė „Bank of America Corp.“ vadovas Brianas T. Moynihanas. – Visiems tai buvo netikėta“.
Konektikuto Grinvičo mieste įsikūrusios bendrovės „Interactive Brokers Group Inc.“ vadovas ir valdybos pirmininkas, milijardierius Thomasas Peterffy teigė, kad bankų nuostoliai dėl valiutos svyravimų padidės, nes klientai negalės apmokėti paskolų. „Interactive Brokers“ sausio 16 dieną atskleidė, kad iš klientų, nukentėjusių nuo prekybos Šveicarijos franku, ji gali patirti iki 120 mln. dolerių (103 mln. eurų) nuostolių.
Franko vertė euro atžvilgiu išaugo 41 proc. ir sustiprėjo prieš kitas valiutas, kai Šveicarijos nacionalinis bankas sausio 15 dieną nusprendė atšaukti savo trijų metų politiką. Antradienį Šveicarijos valiuta kilo toliau.
Šveicarijoje kai kurie bankai džiaugiasi, kad uždarbis frankais mažės, nes ši valiuta sudaro didesnę dalį išlaidų, o ne pajamų.
„Šveicarijos bankų uždarbis bus reikšmingai mažesnis, - sakė Ciuriche dirbantis „Vontobel Securities“ analitikas Andreas Venditti. – Poveikis priklausys nuo to, kaip greitai reaguos bendrovės ir kiek nuodugnūs bus jų veiksmai. Niekas dar nesibaigė“.
Trečia pagal dydį Šveicarijos turto valdymo bendrovė „Julius Baer Group Ltd.“ nurodė planuojanti „imtis atitinkamų priemonių“, kad apsaugotų savo pelną nuo sustiprėjusio franko. Per dvi prekybos dienas po Šveicarijos nacionalinio banko sprendimo šis bankas jokių nuostolių nepatyrė.
Didžiausias Šveicarijos bankas UBS jokių valiutos svyravimo pasekmių kol kas nekomentavo. „Credit Suisse“ savo pranešime spaudai nurodė, kad valiutos svyravimai gali pakenkti pelnui, kuris iš dalies priklauso nuo „bet kokių kompensacinių valdymo veiksmų“.
Primename, kad Šveicarijos centrinis bankas (SNB) praėjusį ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą iki -0,75 proc.). Centrinis bankas taip pat atsisakė minimalaus nacionalinės valiutos kurso euro atžvilgiu.
Kaip aiškina SNB, toks sprendimas buvo būtinas, nes baimintasi, kad minimalus Šveicarijos franko kursas nepakurstytų netikslingo monetarinių sąlygų sugriežtinimo. Laikraštis primena, kad valiutų "lubos" (1,2 Šveicarijos franko euro atžvilgiu) buvo įvestos per patį euro zonos krizės pakilimą.
SNB taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu skirtumai "pagrindinių valiutų zonų" monetarinėje politikoje ženkliai išaugo, ir tokia griežčiausia tendencija kurį laiką išliks. Kaip pastebi Šveicarijos centrinis bankas, euras pastebimai nuvertėjo JAV dolerio atžvilgiu, kas savo ruožtu susilpnino ir Šveicarijos franko pozicijas JAV valiutos atžvilgiu.
