Pradedant gvildenti šį klausimą reikėtų prisiminti, kad praėjusias 2014 metais pasaulio ekonomika, kuri sudaro apie 73 trilijonus JAV dolerių arba apie 63 trilijonus eurų, augo 2,4 proc., remiantis Pasaulio banko skaičiavimais. Užpraeitais, 2013 metais pasaulio ekonomika pagal tą patį banką augo 2,3 proc., tad praėjusių metų vystymosi paspartėjimas buvo labiau skaičius po kableliu mėgstančių žmonių galvose. Šių metų augimas nors ir karpomas, tačiau atrodo ženkliai geresnis nei praėjusiais metais.
Kas gi lemia prognozių apkarpymą? Visų pirma nerimas arba neaiškumas kuris kyla iš dviejų sričių. Pati pirmoji tai abejonės dėl Europos galimybių auginti ekonomiką sparčiau, nei nulinio skaičiai bei dvejonės dėl lėtėjančio antros pasaulio ekonomikos, Kinijos, tempo. Antroji problema tai nerimas dėl pasaulio saugumo ir į šį maišą galima sudėti visas pasaulio gyvates ir kitus kenkėjus (Islamo valstybės keliamas audras, teroro pavojus, Rusijos-Ukrainos konfliktą, Nigerijos negalėjimą susitvarkyti su maištininkais ir t.t.).
Kalbant apie pirmąją problemą – ekonominį augimą 2015 metais Europoje ir Kinijoje reikėtų pažvelgti į akcijų rinkas, kurios šiais metais stebina optimizmu. Kitaip sakant investuotojai balsuoja savo pinigais juos nukreipdami į rizikingesnes investicijas. Investuotojai, kurie paprastai sugeba rodyti indikacinius judėjimus dar neatsiradus makroekonominiams rodikliams jau dabar vienbalsiai sako, kad šie metai priklauso Europos, Indijos ir Kinijos rinkoms. Didelė dalis tokių investuotojų savo veiksmus motyvuoja tuo, kad pigusi nafta leis pigiau ir daugiau gaminti bei parduoti. Leis naftą importuojančioms šalims atsispirti ir pradėti vytis nutolusias Jungtinės Amerikos Valstijas.
Beje su tokia nuomone sutinka ir Pasaulio banko analitikai, kurie augimo perspektyvas brėžia geresnes būtent dėl naftos kainos kritimo. Jei Europa neprisišaudys sau į kojas patvirtinant paramos programas ir sprendžiant Graikijos problemas, tada galime pamatyti grąžius augimus bendrovėse, o galiausiai ir ekonomikoje. Azijos rinkos taip pat gali pradėti stiebtis dėl pigių žaliavų ir atsigaunančios Europos.
Bendrai paėmus Pasaulio ekonomika į „sriubos puodą“ sudėjo gerus ingredientus – pigios žaliavos, vis dar pigi arba nebrangstanti darbo jėga, pigus ir lengvi prieinamas kapitalas kartu su gerėjančiomis vartotojų nuotaikomis. Skaitant šį sąrašą galima lengvai užsikrėsti optimizmu, tačiau yra ir pavojų. Kaip gi be jų. Juos mes galime rasti šią savaitę atskleistoje Pasaulio ekonomikos forumui, kuris vyks sausio 21 – 24 dienomis Davose, skirtoje Pasaulio rizikų ataskaitoje.
Minėta ataskaita rengiama nuo 2007 metų ir joje paskutiniu metu dominavo vien ekonominio pobūdžio problemos, tačiau šių metų prognozės skiriasi – pirmu smuiku pradėjo griežti Konfliktai tarp valstybių, valstybių ir vyriausybių žlugimas ir kaip visada ekstremalus klimato pasikeitimas, kurį palikime nuošalyje jei žvelgiame į šiuos metus.
Ataskaitoje išskiriama, kad valstybių konfliktų problema bus aktualiausia per artimiausius 18 mėnesius, o vėliau turėtų mažėti, todėl esama padėtis sudėjus trijų organizacijų prognozes dėl ateities galima konstatuoti, kad turime didžiulę riziką gyventi geriau šiais metais ir pakloti augimo kelius į priekį, tačiau konfliktų galimybės kaip visada ne taip lengvai leidžia pasiekti norimą rezultatą. Juokaujant galima pasakyti, kad visada turi būti blogio dalelė, kitaip būtų neįdomu. Optimizmo suteikia investuotojų veiksmai, kurie renkasi augimo scenarijų, o būtent investuotojas ir formuoja nuomonę, kuri su tam tikru uždelsimu persiduoda į makroekonominius rodiklius.