„Bloomberg" apklausti analitikai net 90 proc. sutarimu spėja, kad ECB skirs 550 mlrd. eurų naujai paramos programai, pagal kurią iš finansų įstaigų bus superkamos valstybių obligacijos. Šiuo žingsniu bus siekiama pagerinti bankų galimybes skolinti, padidinta pinigų pasiūla ir galiausiai siekiama įveikti defliaciją, kuri jau pradėjo reikštis praėjusių metų pabaigoje.
Jei naujienos atitiks lūkesčius, greičiausiai sulauksime teigiamų nuotaikų, kas prisidėtų ir prie pačios programos vykdymo. Jei skiriamos lėšos bus mažesnės arba turės nenumatytų apribojimų jų panaudojime, tada nuotaikos gali būti ir neigiamos. ECB turės sužaisti stiprią šachmatų partiją, kai reikia įžiebti optimizmą, neišleisti per daug lėšų ir tuo pat metu nugalėti defliacijos lūkesčius. Galima prisiminti, kad JAV per tris analogiškos programos etapus išleido apie 1 trilijoną eurų.
Antroji šios savaitės tema artėjant savaitgaliui bus Graikijos rinkimai, kur vyks kova tarp noro Graikijai išlikti euro zonos nare ir siekių pasitraukti. Rezultatai gali būti dvejopi. Pasitraukimo šalininkai, kairioji partija „Syriza“, gali laimėti rinkimus, tačiau laimėtojas nebūtinai turės kritinę masę, kuri reikalingą sprendimams priimti, nes vargu ar gaus daugiau nei trečdalį balsų, tad reikės formuoti koaliciją.
ECB naujienų laukiama ir jas bus galima įvertinti operatyviai, tačiau Graikijos rinkimų rezultatai aiškės tik kitos savaitės pradžioje ir šios naujienos dar ne vieną savaitę audrins rinkas. Teigiamas scenarijus būtų tas, kad ECB naujienos nusvers Graikijos naujienas ir paliks jas šešėlyje. Galima prisiminti, kad Graikijos visa ekonomika yra vertinama apie 200 milijardus eurų, o ECB ketina „atspausdinti“ 500 mlrd. eurų ir juos įlieti į rinką arba 2,5 karto daugiau, nei visa Graikų sukuriama pridėtinė vertė.