Pasak C. Villalono, ECB obligacijų neriboto pirkimo programa (OMT) iš esmės atitinka ES įstatymus.
Tačiau generalinis advokatas pridūrė, kad, jeigu programa bus įgyvendinta, jos suderinamumas priklausys nuo to, ar bus laikomasi tam tikrų sąlygų.
Obligacijų supirkimo programa siekiama skatinti euro zonos šalių ekonomikų augimą. Paskelbta 2012 metais, OMT praktiškai ir nebuvo įgyvendinta, nors ir padėjo susigrąžinti pasitikėjimą euro zonos rinkose.
Šiuo metu euro zona susiduria su defliacijos ir recesijos grėsme, todėl ECB patiria vis didesnį spaudimą pradėti atskirą programą, skirtą kiekybiniam skatinimui, kuri prasidėtų obligacijų pirkimo operacijomis, panašiomis į OMT. Kiekybinis skatinimas reikštų, kad ECB būtų atrištos rankos į rinką paleisti daugiau pinigų.
„Capital Economics“ ekonomistas Jonathanas Loynesas teigia: „Atrodo, kad buvo pašalinta paskutinė kliūtis kiekybiniam skatinimui. Turint omenyje ECB atsargumą, Vokietijos priešinimąsi ir ribotą kiekybinio skatinimo poveikį kitose šalyse, būtų galima tikėtis, kad tai pakeis euro zonos ekonominį klimatą.“
Suabejojo OMT teisėtumu
Tačiau Vokietijos konstitucinis teismas suabejojo Europos centrinio banko (ECB) valstybinių obligacijų išpirkimo programos teisėtumu ir pernai vasarį šį klausimą perdavė svarstyti Europos teismui.
Generalinis advokatas C. Villalonas tvirtina, kad ECB turi turėti platesnę laisvę veikti, kai yra formuojama ir įgyvendinama ES monetarinė politika.
Jis taip pat perspėjo, kad teismai turėtų apdairiai vertinti ECB veiklą, nes jiems dažnai trūksta patirties, kurios šioje srityje turi ECB.
Generalinio advokato nuomonė vertinama kaip svarbus teisinis pasiūlymas ES Teisingumo Teismui, bet ne įpareigojimas.
OMT ir kiekybinis skatinimas skiriasi
OMT ir kiekybinis skatinimas turi reikšmingų skirtumų. Pirma, jų tikslai yra skirtingi. OMT siekiama kovoti su pernelyg didelėmis valstybių skolinimosi išlaidomis, kurios atsiranda dėl baimės, kad šalis gali pasitraukti iš euro zonos. Tuo metu kiekybinis skatinimas būtų skirtas kovoti su defliacija ir mažėjančiomis kainomis.
Taip pat skiriasi tai, kokios obligacijos bus perkamos. OMT atveju tai būtų tos, kurių skolinimosi kaina per didelė vyriausybėms. Kiekybinio skatinimo planas vis dar yra kuriamas, tačiau manoma, kad jo pagrindu būtų galima pirkti visų euro zonos valstybių obligacijas.
Abiem atvejais ECB obligacijas pirktų su naujai išleistais pinigais.
M. Draghi: ECB neturi daug kitų galimybių
Trečiadienį ECB vadovas Mario Draghi pareiškė, kad bankas, norėdamas apsaugoti euro zoną nuo defliacijos, neturi daug kitų galimybių, kaip tik pirkti vyriausybines obligacijas, praneša „Eubusiness“.
„Visi ECB valdybos nariai pasirengę įvykdyti mūsų įsipareigojimus“, – nurodė M. Draghi savaitraščiui „Die Zeit“, paklaustas apie planus pradėti prieštaringai vertinamą didelio masto vyriausybinių obligacijų programą, kitaip dar vadinamą kiekybiniu skatinimu.
„Žinoma, yra skirtingų būdų, kaip galime to imtis. Tačiau negaliu pasakyti, kad turime begalinį galimybių lauką“, – nurodo ECB vadovas.
Finansų rinkos prognozuoja, kad ECB valdyba savo planus pradėti vieną iš galimų kiekybinio skatinimo programos variantų paskelbs jau po pirmojo posėdžio šiais metais, sausio 22 d.
Kiti centriniai bankai visame pasaulyje taip pat naudojosi kiekybiniu skatinimu norėdami sukelti savo šalių ūkio augimą. Tiesa, Europoje nemažai tokių veiksmų kritikų, ypač Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“, kurio nariai teigia, kad kiekybinis skatinimas panaikins šiuo metu valstybių vyriausybių jaučiamą spaudimą reformuoti ekonomikas bei suteiks pareigūnams legalią galimybę spausdinti skolas mažinančius pinigus.
M. Draghi komentarai dar labiau skatina spekuliacijas, neva vis dėlto tokios programos pradžia – neišvengiama.
