Tačiau, panašu, kad bent vienu klausimu profsąjungos su darbdaviais rado kompromisą - pasiekti, kad Darbo kodekse numatyto dydžio išeitines kompensacijas atleidžiamiems žmonėms mokėtų Garantinis fondas. Taip palengvėtų finansinė našta įmonėms, bet nenukentėtų darbo netenkantys žmonės.

Šiuo metu į šį fondą darbdavių 0,2 proc. nuo darbo užmokesčio fondo sumokami pinigai naudojami tik bankrutavusių įmonių darbuotojų kompensacijoms.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis DELFI sakė pats iškėlęs šią idėją.

„Darbdaviai taip būtų išlaisvinami nuo sunkių finansinių problemų, kurių jie ir taip turi, jeigu jau tenka atleisti žmones. Man pačiam, kai 2009 m. teko valdyti krizę, vien tik išeitinėms kompensacijoms darbuotojams teko išmokėti daugiau nei milijoną litų. Toks pakeitimas leistų įmonėms jaustis laisviau, nes jos galėtų priimti žmones, kai reikia, tačiau lengviau juos atleisti pasikeitus situacijai. Dėl tokio sprendimo įmonių konkurencingumas tik dar labiau padidėtų“, - teigė jis.

Pasak asociacijos prezidento, panašūs modeliai veikia Skandinavijos šalyse. Suomijoje ir Danijoje darbdavys atleidžiamam darbuotojui sumoka mėnesio atlyginimo dydžio kompensaciją, o valstybės garantinis fondas išmoka likusią išeitinę išmoką, kuri jam priklauso pagal įstatymą.

Pašnekovas sako, kad šią idėją pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, kurios vadovaujamos ministerijos specialistai paskaičiavo, kad tokiu atveju darbdaviai į Garantinį fondą papildomai nuo atlyginimų turėtų sumokėti mažiau nei 0,5 proc.

Robertas Dargis

„Šie skaičiai nėra dramatiški, įmonė galėtų ramiai mokėti tuos pinigus, tačiau ji žinotų, kad jeigu jai kiltų problemų, ji galėtų atleisti žmones sumokėdama jiems vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę, o likusius pinigus skirtų valstybė iš Garantinio fondo, kuriam visi darbdaviai mokėtų“, - teigė R. Dargis.

Pasak LPK prezidento, plačios diskusijos šia tema su darbdaviais nebuvo, tačiau jis neabejoja, kad sutarimą galima būtų rasti.

Verslininkai ne sykį pabrėžė, kad dabar galiojanti įspėjimo ir išeitinių išmokų mokėjimo tvarka jiems yra per sunki našta.

Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį kurianti mokslininkų grupė siūlo numatyti, kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti iki 6 mėnesių.

Tačiau tokiems mokslininkų siūlymams priešinasi profesinės sąjungos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tvirtina, kad ir jie siūlo išeitinių išmokų naštą perkelti į Garantinį fondą.

„Tam pritarė ir darbdaviai, nes jiems tuomet būtų kur kas mažesnė finansinė našta. Žinoma, jeigu įmonė turi atleisti 10 ilgai dirbusių darbuotojų, kuriems reikia išmokėti po šešis atlyginimus, tai yra didelė našta“, - trečiadienį spaudos pusryčiuose teigė A. Černiauskas.

Premjeras Algirdas Butkevičius verslininkams yra pažadėjęs šiemet imtis Darbo kodekso pertvarkos.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!